Prunus domestica
Botaninis aprašymas:
3-10m aukščio medis plačiai ar siaurai kiaušinišku vainiku. Šaknų sistema- paviršinė. Ūgliai pliki ar pūkuoti. Senų šakų ir kamieno žievė tamsiai pilkai rusva, supleišėjusi. Lapai elipsiški, atvirkščiai kiaušiniški ar pailgi, plačiai
pleištišku pamatu, pakraštyje pjūkliški; jų viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, apatinėšviesiai žalia, pūkuota; rudenį lapai šviesiai geltoni. Žiedai išaugę po 2; balti ar žalsvo atspalvio. Pražysta sprogstant lapams, balandžio-gegužės mėnesiais. Vaisiai nunoksta liepos-spalio mėnesiais. Vaisius- 2-4cm ilgio violetinis, geltonas, raudonas, visada su melsvai pilku apnašu, sultingas,
saldžiarūgštis kaulavaisis. Kauliukas kiaušiniškas, su smailiais galais, kauburiuotu, duobėtu ar lygiu paviršiumi; nuo minkštimo atsiskiria lengvai arba kartais sunkiai.
Paplitimas:
Naminės slyvos žinomos nuo seniausių laikų. Yra žinių, kad jos buvo auginamos jau IVa. Greičiausiai naminės slyvos yra hibridinės kilmės, nes ir dabartines veisles išvedant kryžminamos kelių laukinių rūšių slyvos. Dabar pasaulyje auginama per 2000 veislių slyvų, kurios tarpusavyje labai skiriasi ne tik vaisiais, bet ir lapais, augumu, krūmų forma. Daugiausiai auginama Vidurio ir Pietų Europoje, Rusijos europinėje dalyje, Vidurinėje Azijoje, Afrikoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auginama soduose. Gana dažnai visoje respublikoje auginamos šios veislės: paprastoji vengrinė, paprastoji geltonoji, „Viktorija“, edinburginė.
Auginimas:
Slyvos mėgsta gerai sukultūrintas, šiltokas, vidutinio sunkumo ir drėgnumo dirvas. Dauginamos skiepijimu, kai kurios veislės- atžalomis. Derėti pradeda po 4-6 metų. Vaisius mezga 15-30 metų. Geriau parinkti šiltesnę, nuo šiaurės vėjų apsaugotą vietą. Nuo krūmo galima pririnkti iki 50, o kartais net iki 100kg vaisių. Ankstyvųjų slyvų vaisiai prinoksta apie liepos vidurį arba rugpjūčio pradžią, vidutinio ankstyvumo- rugpjūčio mėnesį, vėlyvųjų- rudenį.
* * *
Slyvų kaulavaisiai labai vertingi. Juose yra iki 20% cukraus(fruktozės, gliukozės, sacharozės), iki 3% rūgščių, iki 6mg% vitamino C, taip pat vitaminų B1, B2, K, PP, karotino; antocianų, mineralinių druskų.
Vartojimas medicinoje
Senovės Romoje bei Graikijoje sutirštintomis vaisių sultimis gydė dizenteriją. Vaistams nuo seniausių laikų vartojamos šakelės ir daug vitamino C turintys lapai bei vaisiai ir žiedai. Jų užpilai skatina šlapimo skyrimąsi, reguliuoja medžiagų apykaitą. Vaisių sultys vartojamos kaip sutraukiamieji bei vidurių kietinamieji vaistai. Tuo tarpu žiedų antpilas ar nuoviras veikia kaip vidurių laisvinamieji vaistai. Džiovintos slyvos skatina cholesterolio šalinimą iš organizmo, todėl tinka sergant hipertonija ir inkstų ligomis, nes slyvose esančios kalio druskos padeda iš organizmo pašalinti vandens ir natrio chlorido perteklių.
Liaudies medicinoje
Vaisių, žiedų, žievės nuoviras valo kraują, vartojamas užkimus, kosint, sutrikus virškinimui. Žiedų antpilas ar jaunų lapų arbata geriami kaip šlapimo varomieji ir medžiagų apykaitą gerinantys vaistai, vartojami sergant inkstų bei kepenų ligomis. Prakaitavimą skatinančio žievės nuoviro duodama karščiuojantiems ligoniams.
– Gruzijoje kaukazinių slyvaičių vaisiais gydo skorbutą; vandeniu praskiestų sulčių su trupučiu kamparo pavilgais gydo pūliuojančias žaizdas.
– Azerbaidžane slyvų sakai kramtomi norint sumažinti kosulio priepuolius.
Nuo vidurių užkietėjimo
❖ Paruošti žiedų užpilą. 40g žiedų palaikyti stiklinėje atvėsinto virinto vandens 10val. Gerti po 50ml prieš valgį.
❖ Vidurius paleidžia ir pačios džiovintos slyvos. Užtenka suvalgyti jų 10-20 prieš miegą.
Žiedų arbata nuo gripo
❖ 2 šaukštelius žiedų užplikyti stikline(200ml) verdančio vandens, 10min palikti, kad pritrauktų. Gerti po 70ml 3 kartus per dieną prieš valgį.
Opų ir žaizdų gijimui pagreitinti
❖ Dėti švarius, šviežius, šutintus, sausus slyvų lapus.
Įsisenėjusioms ir pūliuojančioms žaizdoms gydyti
❖ Tinka slyvų lapų nuoviras.
Maistui
Slyvos vartojamos šviežios ir perdirbtos. Iš jų daromi kompotai, uogienės, tyrės, užpilai, konditerijos gaminiai. Konservuoti vaisiai nepraranda skonio ir maistingumo.
Slyvų kompotas
❖ Slyvų, cukraus bei vandens santykis 6:1:3. Slyvas sumesti į pasaldintą verdantį vandenį. Kai odelė ims trūkinėti, išgriebti, nulupti odelę ir sudėti į parūgštintą vandenį, kad nepatamsėtų. Išvirtą cukraus sirupą atšaldyti, slyvas sudėti į stiklainius, užpilti sirupu, uždengti, dangteliais ir 3min sterilizuoti verdančiame vandenyje.
Kompotas su medumi
❖ Vandenį su medumi užvirti. Išėmus kauliukus slyvas užpilti karštu sirupu ir parai palikti. Po paros sirupą nupilti, vėl užvirti. Slyvas sudėti į paruoštus stiklainius, užpilti atšaldytu sirupu, stiklainius uždaryti ir 5min sterilizuoti verdančiame vandenyje.
Kompotas su svarainiais
❖ Slyvas ir svarainius blanširuoti, sudėti į sterilius stiklainius, užpilti, karštu cukraus sirupu ir pasterizuoti. 1,5kg slyvų dėti 4 svarainius, 0,5kg cukraus, įpilti 1l vandens.
2 comments for “Naminė slyva”