Slyvos mano sode

slyvosSlyvos Lietuvoje auginamos nuo seno.

Tai vertingi anksti pradedantys derėti, derlingi vaismedžiai. Jų vaisiai vartojami šviežūs ar perdirbti. Daugelio veislių slyvos tinka kompotams, uogienėms, kai kurios džiovinamos.

Lietuvoje užaugintose slyvose būna 10,1-17,6 proc. tirpių sausųjų medžiagų, iš jų 7,1-9,6 procentų cukrų, 1,4-1,8 proc. organinių rūgščių, 2,6-3,9 mg% vitamino C.

Iš cheminių elementų daugiausia yra kalio, nemažai fosforo, kalcio, geležies, magnio, cinko.

 

Kokia dirva ir vieta tinkamiausia slyvoms

Slyvų sodinukai dirvai nereiklūs, tačiau geriausiai auga vidutinio sunkumo priemolio dirvožemiuose. Dirva turi būti laidi vandeniui ir kartu gerai sulaikyti drėgmę. Slyvos gerai auga ir molio dirvožemiuose, bet  neretai toks dirvožemis būna per šlapias. Tokiomis sąlygomis užsitęsia slyvų vegetacija ir sumažėja jų ištvermingumas žiemą. Kai podirvyje yra smėlio ar žvyro sluoksnis, vaismedžiams gali pritrūkti drėgmės. Slyvoms tinkamiausi dirvožemiai, kurių pH 6-6,8.

Slyvos žydi anksčiau negu obelys, yra lepesnės šalčiams. Dėl to joms pagal galimybes parenkama geriau apsaugota nuo vėjų vieta, kad žiemą vaismedžiai ir žiediniai jų pumpurai neapšaltų, žiedai mažiau nukentėtų nuo pavasarinių šalnų.

 

Slyvų poskiepiai

Šaknų atžalomis gerai dauginasi vietinės kilmės slyvos ‘Paprastoji vengrinė’, ‘Vietinė

Šaknų atžalomis gerai dauginasi vietinės kilmės slyvos „Paprastoji vengrinė“, „Vietinė geltonoji”, “Čirkšlė”. Nesunku paversti savašaknėmis ir kai kurias kitas kultūrines slyvas. Jų pomedžiuose iš šaknų išauga atžalos, kurios turi tas pačias ūkines ir biologines savybes kaip ir motininis augalas. Nušalus savašaknei, atauga tokia pat veislė.

Pastaruoju metu slyvos dažniausiai dauginamos kultūrines veisles skiepijant į skėstašakės slyvos (kaukazinės slyvaitės) sėjinukus. Jie atsparūs ligoms ir kenkėjams. Slyvų veislės su šiuo poskiepiu gerai suauga, bet poskiepis linkęs išauginti daug atžalų, o vaismedžiai sode būna gana augūs.

Lenkijoje ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse populiariu poskiepiu slyvoms tapo “Vangenheimo vengrinės” sėjinukai. Šios veislės sėjinukams būdingas vienodas augumas, palyginti su skėstašakės slyvos poskiepiu, vaismedžių augumas sumažėja 30- 50 procentų. Su šiuo poskiepiu auginamos slyvos pradeda anksčiau derėti, poskiepis teigiamai veikia vaisių kokybę. Vaismedžiai su šiuo poskiepiu vaisius sunokina keliomis dienomis anksčiau negu su skėstašakės slyvos poskiepiu. ‘Vangenheimo vengrinės’ sėjinukų šaknys yra paviršinės ir mažiau atsparios šalčiui, todėl joms reikia geresnės dirvos. Vakarų Europos šalyse naudojami įvairaus augumo kloniniai poskiepiai: St. Julien A, St. Julien GF 655/2, Eruni, Pixy, Brompton, GF8/1 Ishtara, Jaspi ir kt. Kurie iš šių poskiepių tiktų Lietuvos sąlygoms, nėra nustatyta. Lietuvos sodininkystės- daržininkystės institute atliktų tyrimų duomenimis, poskiepiai St. Julien. A, GF655/2 ir GF8/1 jauname sode nebuvo pranašesni už skėstašakės slyvos sėjinukus.

Kokią slyvų veislę pasirinkti

Skirtingų veislių slyvos prinoksta ne vienu laiku. Iš Lietuvoje dauginamų slyvų veislių anksčiausiai vaisius nokina “Kometa”, “Skoroplodnaja”. Šių veislių vaisiais kai kuriais metais galime mėgautis jau liepos pabaigoje.

Pasisodinę “Ana Špėt”, “Valor”, jų vaisius valgysime tik spalį. Tinkamai pasirinkę veisles, Lietuvoje išaugintų slyvų vaisių galime turėti beveik tris mėnesius, o pasaugoję saugykloje – dar ilgiau. Patartina sodinti stambiavaises desertines slyvų veisles.

Slyvų veisles galima pasirinkti pagal savo poreikius: spalvą, skonį, vaisių dydį, priežiūrą ir panašiai. Šeimininkės turėtų atkreipti dėmesį, kurios slyvų veislės tinkamos perdirbti, kurių vaisiai lengvai atsiskiria nuo kauliuko.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *