Rugpjūčio mėnesio darbai daržė ir sode

obuoliaiIki rugpjūčio vidurio dar gali­ma akiuoti. Šį mėnesį labai spar­čiai auga rudeniniai ir žieminiai vaisiai, dar formuojasi žiediniai pumpurai sekančių metų derliui, bręsta vasariniai obuoliai. Augalams labai reikia drėgmės. To­dėl per sausras vaismedžiai gausiai paliejami, o tie, kurie blogiau auga, dar kartą nupurškiami 0,5 proc. karbamido tirpa­lu (10 litrų vandens, 50 g karba­mido). O jeigu vyšnios apniktos kokomikozės, moniliozės ar šratligės, jos, derlių nuėmus, purškiamos 0,4 proc. (40 g į 10 litrų vandens) vario oksichlorido arba tokios pat koncentraci­jos polikarbacino tirpalu. Na, o jei uogas puola varnėnai, ant medžių kabinami sukarpytos fo­lijos gabaliukai. Jų šie paukščiai bijo.

Vasarą būna daug krituolių, ypač vasarinių veislių obuolių. Dalis jų būna dideli, bet pažeis­ti vaisėdžio. Todėl vertinges­nius vaisius, išpjausčius pažeis­tas vietas, galima įvairiai su­vartoti: išspausti sultis, sudžio­vinti, išvirti marmeladą.

Ruoškimės braškių sodinimui. Jei dar neišrinktos daugiametės piktžolės, šitai tuojau pat padarykime. Lysves patręškime per­puvusiomis organinėmis bei mi­neralinėmis trąšomis. Braškių daigus imkime tik iš sveikų ge­rai derančių braškynų. Sodinki­me gerai įsišaknijusius daigus. O dar geriau, kai daigai per­keliami su žemės gumulėliais. Tuomet jie nejaučia persodinimo, mažiau reikia laistyti. Sodi­nama į lygią dirvą eilutėmis ar­ba juostomis (juostose po dvi ei­lutes). Taip darant sutaupoma žemės, nes tarpueiliai daromi dvigubai platesni. Juostoje eilu­tė nuo eilutės daroma kas 25-30 cm. Eilutėse tarp augalų palie­kami 22-25 cm atstumai. Jei braškių negalima perkelti su že­mės gumulėliu ant šaknų, tuomet daigų šaknys pamirkomos kar­vių mėšlo ir molio tyrėje. Braš­kės per sausras dažniau laisto­mos.

Kuo daugiau vasarą sukaup­kime organinių trąšų. Tam pa­rinkime nuošalesnę vietą, tru­putį ją pagilinkime, bet duobės nekaskime. Kad įvairios piktžo­lės ir žolės geriau putų, prikirtę žabų suriškime juos į pailgą py­nę ir paklokime ją ant žemės ten, kur bus kaupiamos trąšos. Pro tokį fašinų drenažą į kom­posto krūvą pateks daugiau oro ir kompostas greičiau pus bei mineralizuosis, nerei­kės dažnai krūvos perkasinėti. Be to, per sausras komposto krūvas pravartu palaistyti, tada jose atsiras daugiau sliekų, o jie savo ruožtu padės pūvančiai masei mineralizuotis. Į kom­posto krūvas nereikėtų mesti la­bai ligotų įvairių sodo atliekų, nes yra ligų, kurių pradai iš­silaiko ilgą laiką.

Viską, ką  išrovėme dėkime į kompostą, ką nukirtome, tuojau pat sukapokime ir sudeginkime.

Dar galima sėti žalumynines daržoves rudeniui. Jeigu nepasėtos daugiametės daržovės, jas pasėjame.   Po   baigusių   derėli agurkų nešildomuose polietileniniuose   šiltnamiuose   sėjamo, žalumynines daržovės. Praside­da derliaus ėmimas. Nemažą jo dalį teks laikyti žiemai vieno kiose  ar   kitokiose   laikyklose. Reikia jas gerai  išvalyti. Tar.i ir lentynas gerai nuplauti. Sandėlius galima dezinfekuoti formalino vandeniniu tirpalu (1:40), baltinti kalkėmis, apipurkšti ta­rą 1, proc. kalio permanganato tirpalu.    Kasame    ankstyvąsias morkas ir burokėlius. Jau bręs ta svogūnai. Pageltus ir išgulus daugiau negu pusei laiškų, svo­gūnus nurauname ir džiovinamo Tam galima panaudoti polietileninius šiltnamius ar kitokius šiltadaržius.   Nereikia   užtęsti česnakų kasimo, nes vėliau nukasti jie blogiau laikosi žiemą. Prinoksta žirniai. Reikia nuimti ir pupeles, nes jos jautrios rudeninėms šalnoms.

Augančių daržovių priežiūros darbai panašūs,  kaip ir  liepos mėnesį. Papildomai tręštinos tik vėlyvosios daržovės. Kitų nebe tręšiame. Palaipsniui mažinamo laistymą. Jis dar reikalingas derantiems    agurkams,    vėlyvie šiems   kopūstams,   augančioms žalumyninėms   daržovėms.   Pa­trumpiname pomidorų ir pupų viršūnes.     Agurkus     renkamo maždaug  kas  keturias  penkias dienas,   o   pomidorus   skinamo pradėjusius   gelsti   ir   baigiamo nokinti jau nuskintus. Mėnesio pabaigoje kasamos ankstyvosios bulvės. Prieš 10-15 d. iki kasimo     nupjaunami     bulvienojai Bulvės   greičiau   subręs   ir   bus lengviau jas kasti. Prieskoninos daržoves džioviname ir ruošiame   žiemai.   Geriausia   laikyti sandariuose   induose,   kuriuosi jos išsilaiko pakankamai aro­matingos, neišgaruoja eteriniai aliejai. Marinuojame, raugiame, džioviname ir kitaip perdirbame daržoves. Ligas ir kenkėjus nai­kiname tokiu pat būdu kaip ir ankstesniais mėnesiais. Nepa­mirštame profilaktinio darbo, visais galimais būdais nelei­džiame plisti ir pasiruošti žiemo­jimui ligų pradams bei ken­kėjams.

Miegančia akute rožės daž­niausiai skiepijamos rugpjūčio mėnesį. Pirmiausia dvi savaitės prieš akiavimą išpjaunamos vi­sos poskiepių atžalos, bus pato­giau dirbti. Likusios šakos su­trumpinamos apie trečdalį. Prieš skiepijimą poskiepiai dvi savai­tes gausiai laistomi, tuomet lengviau atšoka žievė nuo me­dienos. Prieš akiuojant nuo pos­kiepių atkasama žemė ir nuva­lomas šaknies kaklelis. Atlikus paruošiamuosius darbus, akiuojama. Išpjaunama T raidės pjū­vis, į kurį įstatoma kultūrinės rožės akutė. Po to aprišama po­lietilenine plėvele. Po dviejų sa­vaičių patikrinama, ar akutė pri­gijo. Prigijusių akučių lapkočiai palietus nukrinta, o skydelis būna žalios spalvos, neprigiju­sių   skydelis   būna   pridžiūvęs.

Šį mėnesį renkamos viename­čių gėlių sėklos: raudonžiedžių šalavijų, petunijų, levažandžių, godecijų, rudgrūdėlių ir kitų. Sėklas geriau laikyti vėsioje pa­talpoje (7-8°C).

Antroje mėnesio pusėje ruo­šiamasi bijūnų persodinimui. Jie gerai auga vidutinio sunkumo, puveningoje   žemėje.    Netinka šlapia dirva. Gerai auga saulė­toje vietoje, paunksmėje nežydi arba žydi silpnai. Duobės kasa­mos 50 – 60 cm pločio. Jei dirva priesmėlio, įdedama truputį mo­lio   po   to   perpuvusio   mėšlo.

Jeigu bijūnų šaknys apvytu­sios,  jos  sunkiai  prigis.  Todėl pirma    reikia    jas    sudrėkinti, apvynioti drėgnu skuduru ir pa­laikyti, kol šaknys atgaus tur­goną.   Po   to   sodinama.   Perso­dinti   bijūnai   geriau   augs,   jei bus padalyti kereliais. Dalijame taip, kad kiekvienas kerelis tu­rėtų bent 2 žiedinius pumpurus ir sveikas šaknis. Žiediniai pum­purai bukesni negu lapiniai. Bi­jūnai sodinami negiliai. Pumpu­rai  žemėms  nusėdus  turi   būti apie 3 cm gylyje. Giliai pasodin­ti   bijūnai   silpnai   žydi.   Paso­dinus gausiai palaistoma, o kai vanduo nuslūgsta, užpilama že­mėmis.     Persodintus     bijūnus prieš žiemą reikia pamulčiuoti durpėmis   (5-8 cm  sluoksniu). Rugpjūčio   pabaigoje   iš   lys­vių į vazonus sodinamos kalijos, azalijos.   Kalijos   sodinamos   į perpuvusio mėšlo ir durpių žemės mišinį arba inspektinės ir durpinės žemės mišinį. Kalijoms tinka   rūgštesnė   žemė.   Būtina atskirti  išaugusius  jaunus dai­gus. Sodinama negiliai, šaknies kaklelis    turi būti    lygiai    su žemės    paviršiumi.    Azalijoms tinka lapinės ir durpinės žemės mišinys  (pH 5).  Azalijos  jaut­rios kalkingam vandeniui, lais­tomos tokiu vandeniu azalijos nyksta.  Iš inspektų ciklamenai sodinami į 11-12 cm skersmens vazonus. Sodinama negiliai, kad gumbo viršutinės dalies nedeng­tų žemės. Vazonai su persodin­tais ciklamenais paliekami pri­kasti  iki   1/3  į  žemę.   Augalai dažnai purškiami, vėdinami mažai, kai įsišaknija, dažniau vė­dinama. Rugsėjo mėnesį įnešami į šiltnamį. Ortenzijas taip pat reikia susodinti į vazonus iki rugsėjo pradžios, nes gali pa­kenkti šalnos. Sodinama į dur­pinės ir kompostinės žemės mi­šinį, padarytą lygiomis dalimis. Patariama 1 m3 mišinio pridėti 2 kg kaulamilčių. Inspektuose prikasti vazonai laikomi iki šalčių. Prieš šalnas inspektus reikia pridengti. Orams atšalus, prieš šalčius vazonai sunešami į sausą, tamsią patalpą, kurios temperatūra yra 2-3°C. Galima laikyti rūsyje.

Šiltnamiuose galima užauginti kalceolarijų. Jos sėjamos rugp­jūčio mėnesį į dėžutes, pripil­tas mišinio iš 2 dalių perpu­vusios lapinės ir 1 dalies dur­pinės žemės. Sėklos smulkios, todėl pasėtos žemėmis neužberiamos. Sėjama ant drėgnos že­mės, dėžutė pridengiama stiklu arba sudrėkinta marle. Sudygs­ta po savaitės. Būtina išpikuoti 3-4 cm atstumu. Žiemą laiko­ma 5-6°C temperatūroje. Į va­zonėlius   persodinama sausio mėnesį, j žemę pridėjus sauso, trinto karvių mėšlo. Žydės kovo pabaigoje – balandžio pradžio­je.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *