Balandžio mėnesio darbai sode, darže ir gėlyne

Vaismedžiai Vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra balandžio mėnesį

Baigiame genėti vaismedžius. Jei reikia, net vieną kitą per tankiai augantį vaismedį nupjauname. Tankus sodas – tai grybinių ligų ir kenkėjų lizdas. Vaismedžius raukime iš šaknų, kuo daugiau šaknų pašalinkime iš dirvos. Pūvančios šaknys dirvoje palieka nuodingų medžiagų ir dėl to naujai pasodinti medeliai blogai auga.

Išėjus pašalui ir žemei kiek pradžiūvus, sodinami prikasti ar įsigyti medeliai. Prieš sodinimą jie gerai apžiūrimi, ypač jų šaknys. Žiemą galėjo šaknis ar kaklelį apgraužti pelėnai, o gal ant kai kurių yra ir gumbų (vėžio), tokių medelių reikėtų iš viso nesodinti. Visiems per ilgos šaknys patrumpinamos, padaroma molio ir karvės mėšlo tyrės ir joje pamirkomos. Duobutė iškasama tokio dydžio, kad šaknys gerai tilptų ir į gylį, ir į šonus. Pavasariniam sodinimui žemė turi būti paruošta iš rudens. Pasodinus pomedžiai apmulčiuojami durpėmis arba perpuvusiu kompostu, padaroma lėkštė (įdubimas) ir paliejama, tuojau pat suformuojamas vainikas.

Prieš sodindami medelius turime pagalvoti, ar nereikės privežti į sklypą žemės. Jeigu reikės, tada medelius sodinkime aukščiau, ant kauburių. Vežama į sodą žeme negalima apipilti vaismedžių kamienų. Jų šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi. Giliai pasodintus medelius reikėtų iškelti, juos palengva, sverto būdu, traukiant į viršų. Tai jau sudėtingas darbas.

Kai kurie sodininkai persodina augesnius vaismedžius. Kaip tai daroma? Pavasarį atkasama ties pagrindinėmis šaknimis 70 -80 cm atstumu nuo kamieno žemė ir pakertamos minėtos šaknys. Per vegetaciją likusi dalis iš miegančių pumpurų išleis daug smulkiųjų šaknelių. Tuomet rudenį arba kitą pavasarį, atitinkamai sumažinę lają, tokius medžius, palikę ant šaknų kiek galima daugiau žemės, drąsiai galime persodinti į kitą vietą. Persodinamo vaismedžio šakas turime nukreipti į tą pačią pusę. Todėl prieš iškasimą kreida pasižymime, sakysim, pietų pusę ant vaismedžio kamieno ar kurios šakos.

Šį mėnesį išretinami ir per tankiai augantys serbentų krūmai, šalinamos serbentinės erkutės apniktos šakos (erkutės apipultos šakelės turi išpūstus pumpurus) ir jos tuojau pat sudeginamos. Retinami ir iš viso šalinami derėję aviečių stiebai. Sodas purškiamas 3 proc. koncentracijos nitrafeno tirpalu (uogakrūmiai – 2,5 proc), pradema skiepyti. Pirmiausia skiepijamos jaunos vyšnaitės, slyvos bei trešnės. Po nešaltos žiemos ūglius galima imti nuo veislinių medžių ir tuojau pat skiepyti. Praėjus šaltai žiemai, skiepyti reikėtų prieš šalčius paimtais ūgliais, arba šio darbo visiškai atsisakvti.

Balandžio mėnesį uoginės kultūros (ypač serbentai) dauginamos pernykščiais auginiais, kurie smaigstomi nuožulniai į lysvę.

Prieš tai auginius iki pusės drūtgaliais apie savaitę (vietoj cheminių stimuliatorių) mirkom minkštame (geriausia sniego) vandenyje, jį 2 kartus pakeitus.

Daržovių derliusDaržovių sodinimas balandžio mėnesį.

Balandžio mėnesį jau sėjamos ankstyvosios lauko daržovės, todėl reikia baigti visus paruošiamuosius darbus: sutvarkyti inventorių, pasirūpinti visomis reikalingomis trąšomis, medžiagomis, priemonėmis. Reikia įsigyti cheminių priemonių kovai su ligomis, kenkėjais, o atskirais atvejais ir piktžolėmis. Bet geriau išsiversti be jų. Kopūstų kenkėjams tai būtų tokie rodikliai: 3-5 kopūstinės spragės ant vieno augalo ir apie 10 proc. jų apniktų daigų, 7-8 kopūstinės musės lervos ant vieno augalo, 3-5 kopūstinio baliuko vikšrai ant vieno augalo ir apie 10 proc. jų apniktų daigų, 5-10 proc. kopūstinio amaro apniktų augalų ir t. t. Esant mažesniam kenkėjų kiekiui jie nepadaro didelės žalos. Mažiau pavojingi lapus graužiantys kenkėjai, o čiulpiantys, šaknims ir stiebams kenkiantys – pavojingesni. Turi reikšmės ir augalų išsivystymas. Pavyzdžiui vos sudygusius runkelius, kopūstus, ridikus ir kitus augalus spragės gali visiškai sunaikinti, o suaugusiems augalams jos žymiai mažiau žalingos. Esant drėgniems orams daugiau žalos padaro ligos, o sausiems ir giedriems orams – kenkėjai. Prieš kolorado vabalą tinka insekticidai (insekticidai – cheminės priemonės naikinančios vabzdžius) dibromas, diloras, benzofosfatas, mezoksas, foksimas ir biopreparatas bitoksibacilinas, spragšiams naikinti naudotinas diozinonas, voratinklinei erkutei šiltnamiuose – keltanas, šliužams – metaldehidas, kitiems daržovių kenkėjams – karbofosas, ravikurtas, kenkėjų jauniems vikšrams – biopreperatai dendrobacilinas ir entobakterinas. Ligoms naikinti pomidorų ir bulvių pasėliuose tinka bordo skystis, polikarbacinas, polichomas, vario oksichloridas. Pastarasis ir natrio fosfatas bei koloidinės sieros preparatai tinka prieš miltliges.

Anksti pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra būna teigiama, pradedamos sėti ankstyvosios daržovės. Geriausiai tai jaučia patys augalai ir gyvūnai. Pagal gamtos reiškinius sudarytas darbų kalendorius vadinamas fenologiniu, o būdingiausi to laiko gamtos reiškiniai – fenoindikatoriais. Aknstyvųjų daržovių sėjos laiko fenoindikatoriai – ankstyvojo šalpusnio žydėjimas (kovo 20 d.- balandžio 20 d.), žieminių rugių augimo pradžia (balandžio 13 d.- balandžio 25

d.), gluosnių žydėjimo pradžia (balandžio 11 d.- balandžio 23 d.), gandrų parskridimas (balandžio 1 d.- balandžio 13 d.). Tuo metu sėjamos morkos, pastarnokai, petražolės, ropės, ridikėliai, ridikai ankstyvam derliui, salotos, špinatai, pipirnės, daugelis prieskoninių daržovių, svogūnų sėkla, sodinami česnakai, krienai, rabarbarai, šparagai, pastarnokų, svogūnų ir porų pasodai. Šiltadaržiuose sėjami auginimui lauke skirti pomidorų ir agurkų daigai. Prižiūrime šildomuose šiltanamiuose auginamus augalus ir sėjame neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose mažiau šaltesniems orams jautrias daržoves. Pats laikas sėti daržoves inspektuose. Paskutinę balandžio dekadą dažniausiai sodinamos ankstyvosios bulvės, ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai. Iš kaupų išimamos vidutinio ankstyvumo ir vėlyvesnės bulvės, daržovių pasodai. Kadangi naktimis neretai dar būna nemažos šalnos, reikia saugoti paruoštas sodinimui bulves ir pasodus nuo sušalimo. Daugiametes ir dvimetes daržoves tręškime mineralinėmis trąšomis, įterpkime jas, supurenkime pradžiūvusį paviršių. Šiltlysvėse ir apsaugotose nuo vėjo vietose sėjami vidutinio ankstyvumo kopūstų daigai. Daugiametėms ir dvimetėms daržovėms galima įrengti laikinas polietilenines priedangas, kurios paankstina jų derėjimą. Vėliau šias priedangas galima panaudoti šilumamėgėms vėlyvesnėms daržovėms.

Gėlių sodinimasGėlių sodinimas ir priežiūra balandžio mėnesį

Balandžio mėnesį sėjama ageratas-lakštenis, jurginai, Markijos, levažandžiai, serenčiai, žinijos.

Lakštenis sėjamas balandžio pradžioje į inspektą arba į dėžutes. Paaugę daigai persodinami 3 cm atstumu. Pasėjus laikoma 12-15°C temperatūra, sėklos sudygsta po 10-15 dienų. Ankstyvos veislės pražysta po 80, vėlyvos – po 100 dienų. Žydi iki šalčių. Jauni daigai jautrūs šalnoms. Sodinama 15 -20 cm atstumu. Lakštenis gerai auga saulėtoje vietoje, tinka sunkesnė, kalkinga dirva. Gausiai laistomas auga vešliai, gausiai žydi. Jauni daigai jautrūs drėgmės pertekliui. Sėklos išlieka daigios ketverius metus. Lakštenis lengvai kryžminasi, todėl norint auginti kelias veisles, būtina jas izoliuoti (sodinti 200 m atstumu).

Jurginų sėklos sėjamos į dėžutes arba į inspektus. Šalnoms praslinkus sodinami į gėlynus 30 cm atstumu. Sėklos išlieka daigios trejus metus. Retesnės jurginų veislės dauginamos auginiais, tai daroma balandžio mėnesį.

Laikas pasėti į inspektus arba į dėžutes klarkijas, levažandžius, serenčius, zinijas.

Levažandžiai yra kryžmadulkiai augalai, norint turėti gryną veislę, būtina izoliuoti, t. y. sodinti 300-500 m atstumu. Sėjami į inspektą arba į dėžutes. Sudygsta po 2-3 savaičių. Tinkamiausia dygimui 18-20°C temperatūra. Vėliau išsodinami Į inspektus po 150 daigų į m2.

Ankstyvos veislės pražysta po 85 dienų, vėlyvos – po 100- 120 dienų. Jauni daigai jautrūs drėgmei, greit pūva. Augantiems levažandžiams aukšta temperatūra kenkia, jie ištysta. Šalnų nebijo, į gėlynus sodinami gegužės pabaigoje 15-20 cm atstumu. Sėklos subręsta palaipsniui, subrendusios greit išbyra, išlieka daigios trejus metus, viename grame – iki 2000 sėklų.

Zinijos-gvaizdūnės sėjamos į dėžutes arba į pusiau šiltą inspektą. Tai šviesą ir šilumą mėgstantys augalai. Zinijos jautrios šalnoms. Atsparios sausrai, tačiau ilgiau sausrai užsitęsus, žiedai smulkėja, žiedų spalva netenka ryškumo. Sėklos sudygsta po savaitės. Išlieka daigios trejus metus. Viename grame yra 120-150 sėklų. Ypač vertinamos pilnaviduriais žiedais žinijos, todėl sėklas reikia rinkti iš kraštinių 2-3 ratų. Vidurinių žiedų – vamzdiškų sėklų prastesnis pilnaviduriš-kurnas (siekia 50 proc).

Vertinga gėlė – serenčiai. Sėjami į šaltą inspektą arba į dėžutes balandžio antroje pusėje, sudygsta po savaitės. Žydėti pradeda, po 60-70 dienų. Vėlyvosios veislės pražysta po 90 dienų. Žydi gausiai iki šalnų. Norint užauginti grynos veislės sėklas, sodinama 200 m atstumu. Lietingomis vasaromis žiedynai dažnai pūva, sėklų būna mažiau. Viename grame yra apie 300 sėklų, kitų rūšių – iki 700. Ypač vertinamos žemaūgės serenčių veislės.

Skeltažiedis (Schizanthus) sėjamas balandžio pradžioje. Į nuolatinę vietą sodinamas šalnų pavojui praėjus 15-20 cm atstumu, saulėtoje vietoje.

Sprigė-balzaminas sėjama balandžio mėnesį. Paaugę daigai išpikuojami 3×3 cm atstumu. Jei stipriai auga – viršūnės patrumpinamos, kad užaugtų stipresni kereliai. Į nuolatinę vietą sodinami 25 cm atstumu šalnų pavojui praėjus.

Portulaka – žemaūgis, kylančiais arba šliaužiančiais stiebais augalas. Lapai cilindriški. Žiedai pilnaviduriai ir tuščiaviduriai, raudoni, rožiniai, geltoni, balti. Žydi nuo birželio iki spalio mėn. Portulaka sėjama balandžio mėn. į šiltą inspektą arba į dėžutes. Į nuolatinę vietą sodinama gegužės pabaigoje 10 -15 cm atstumu. Galima sėti ir tiesiai į gėlyną, o vėliau praretinti. Bet tokie daigai žydės 2 savaitėm vėliau. Sodinama saulėtoje vietoje.

Puikūnas mėgsta drėgną, daug puvenų turinčią dirvą, saulėtą vietą. Sėjamas balandžio mėnesį į dėžutes arba į inspektą. Paaugę daigai pikuojami. Į nuolatinę vietą sodinamas šalnų pavojui praėjus, 10 cm atstumu.

Gacanija sėjama į dėžutes balandžio pradžioje, į nuolatinę vietą sodinama gegužės pabaigoje 20-25 cm atstumu, mėgsta saulėtą vietą. Žydi iki vėlyvųjų šalnų.

Acidanteros gumbasvogūniai sodinami balandžio pabaigoje į lysves 8-10 cm gyliu. Giliau pasodinta acidantera žydi silpnai arba visai nežydi. Žiedai išauga iš trimečių gumbasvogūnių. Gumbasvogūniai sudygsta po 15-20 dienų, pražysta tik po 80 dienų, todėl svarbu pasodinti anksti. Acidantera anksčiau žydės, jei kovo mėnesį pasodinsite į vazonėlius, o vėliau į lysvę. Vaikučiai dygsta lėtai, todėl prieš sodinant patartina pamirkyti šiltame vandenyje, pridėjus sodos (1 arbatinis šaukštelis litrui vandens) .

Montbretės dauginamos gumbasvogūniais, rečiau sėklomis. Gumbasvogūniai sodinami balandžio mėnesį, kai tik galima įeiti į dirvą, nes jos ilgai dygsta. Žydi rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Galtonija sodinama į lysves balandžio pabaigoje, saulėtoje vietoje 20-25 cm atstumu, 10 -15 cm gyliu priklausomai nuo svogūno dydžio. Pavėsyje ji žydi silpnai, sėklų nesubrandina. Galima užsiauginti iš sėklų. Galtonijos sėjamos balandžio pabaigoje į lysves ir užberiamos 1 cm storio žemės sluoksniu. Paaugę sėjinukai praretinami. Iki rudens kiekvienas sėjinukas užaugina 1-1,5 cm skersmens svogūnėlį. Rudenį svogūnėliai iškasami ir iki pavasario laikomi taip, kaip ir kardelių gumbasvogūniai. Pavasarį jie sodinami į lysves 4-6 cm gyliu. Augalai iš stambesnių svogūnėlių pradeda žydėti antrais metais, o trečiais paprastai sužydi visi sėjinukai.

Kardeliai sodinami balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.

Margoji tigrenė-tigridija sodinama į vazonėlius balandžio pradžioje, o lauke – tik praėjus šalnų pavojui. Sodinama 4-5 cm gyliu 15 cm atstumu. Dirva turi būti lengva, posausė, puveninga. Sodinant vaikučiai atskiriami nuo motininių augalų. Galima pasidauginti ir sėklomis, kurios sėjamos į paruoštą lysvę arba balandžio pradžioje sėjama į dėžutes šiltnamiuose.

Rožių sodinimas. Balandžio pabaigoje sodinamos rožės. Neišsprogusios rožės geriau prigyja. Nupirktos su vazonėliais išlapojusios rožės sodinamos tik šalnų pavojui praėjus.

© Sodininkyste.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.