Kol pradės sprogti pumpurai, genėkite ir kartu apžiūrėkite vaismedžius. Pagrindinis būsimo derliaus rodiklis – susiformavę žiediniai pumpurai. Obelų ir kriaušių jie stambesni už vegetatyvinius, daugiausia susitelkę ant smulkių šakučių, vyšnių ir slyvų – ant praėjusių metų ūglių. Gero derliaus sulauksite palikę tiek šakų, kiek jų sugebės išmaitinti pumpurus, užauginti vaisius.
Vaismedžius genėkite taip, kad derėtų kiekvienais metais: iki 7-10 metų – rečiau, mažiau, suaugusius – kiekvienais metais. Ūglius ir jaunas šakutes trumpinkite iki žiedinių pumpurų. Šakučių be žiedinių pumpurų genėti nereikia. Praėjusiais metais davusias derlių šakutes pjaukite, palikdami apie 2-4 cm ilgio stuobrelius. Iš jų išauga nauji ūgliai. Vaismedžių su žemaūgiais poskiepiais viršūnę būtina išsaugoti, kitaip jie greitai pasens ir sunyks. Daugiau apie vaismedžių genėjimą skaitykite – Vaismedžių genėjimo būdai ir laikas.
Mėnesio pradžioje genėkite dekoratyvinius krūmus, išpjaukite nulūžusias šakas. Pjūvių vietas užtepkite sodo tepalu. Jei nėra sniego, žemę supurenkite — išgaruos mažiau drėgmės. Visžalius augalus saugokite nuo skaitrios saulės (rododendrus pridenkite) – mažiau ruduos lapai, spygliai.
Gydykite vaismedžių kamienuose, skeletinėse šakose atsiradusias vėžio ar kitas žaizdas. Jas, išvalytas iki sveikų audinių, dezinfekuokite vario sulfatu (300 g į 10 1 vandens) ir užtepkite sodo tepalu, {vairius žievės sužalojimus gerai gydo mėšlo ir molio (1:1) skiedinys, j kurį įmaišyta 2 proc. fungicidų: topsino M, bailetono, fundazolo ar ditano, vario oksichlorido. Šakas ar kamieną apriškite maišine medžiaga. Kaula-vaisiams susirgus lipoplūdžiu (sakoplūdžiu), žievėje atsiradusius plyšius pirmiausia ištrinkite rūgštynių lapais (žinoma, jei jų turite).
Vaismedžius nuo ligų nupurkškite specialiais preparatais. Tinka Bordo skiedinys (100 g į 10 1 vandens), vario oksichloridas (40 g į 10 1 vandens), choras (2 g į 10 1 vandens), čempionas (50 g j 10 1 vandens). Pesticidų nereikia gailėti, jie turi patekti į visus žievės plyšelius, ant dirvos pomedžiuose, nukritusių lapų. Agrastus patariama nupurkšti pelenų šarmu arba, esant drėgnam orui, apdulkinti persijotais medžio pelenais (tinka ir smulkintas superfosfatas).
Laikas serbentų ir agrastų krūmus tręšti kalio ir fosforo trąšomis. Jei nurudavo lapų pakraščiai, jiems trūksta kalio.
Neskubėkite nuo vynuogių nuimti priedangų. Galite paankstinti vegetaciją, o jauni stiebai jautrūs šalnoms. Šiuos augalus baikite genėti iki kovo pabaigos, nes vėliau iš žaizdų išbėga daug sulčių.
Neskubėkite nuimti aprišalų ir nuo vaismedžių – mažiau žalos pridarys saulė ir užklydę kiškiai.
Braškyne išgrėbstykite senus lapus, nupjaukite pakeitusius spalvą. Supurenkite dirvą, tarpueilius patręškite mažai azoto turinčiomis trąšomis. Pamulčiuokite durpėmis (iki 5 cm storio) – dirva išgarins mažiau drėgmės, uogos bus švaresnės.
Kovas ir balandis — vaismedžių, medžių, krūmų sodinimo metas. Jei sodinsite vienaeilę gyvatvorę, jai kąskite 40 cm pločio griovelį, jei dvieilę – 60 cm. Dvieilei gyvatvorei augalai sodinami šachmatų tvarka, 25-30 cm atstumais.
Darbai darže
Kovo pirmąjį dešimtadienį į šildomus šiltnamius arba į dėžutes pasisėkite daržovių daigams (ankstyvųjų bei žiedinių kopūstų, porų, svogūnų, salotų, salierų).
Į paruoštą nešildomą šiltnamį, uždengtą polietileno plėvele, ankstyvas žalumynines daržoves (ridikėlius, svogūnus laiškams ir kt.) sėkite vėliau – mėnesio viduryje. Pridenkite agroplėvele.
Įrenkite inspektus (sienelės – 25-35 cm aukščio ir 160 cm pločio). Pietinį kraštą palikite 10-15 cm žemesnį už šiaurinį. Karvių ir kiaulių mėšlą sumaišykite su durpėmis ar pjuvenomis. Toks mišinys geriau kaista. Paviršių apibarstykite superfosfatu (1 kg į 1 m2), užpilkite 15-20 cm velėninės ar daržo žemės, sumaišytos su kompostu. Inspektą uždenkite. Į jį daržovių daigus sodinkite po 2-3 dienų.
Pomidorų ir agurkų sėjos laikas priklauso nuo to, kokiame šiltnamyje jie bus auginami. Jei šildomame, juos sėkite kovo pradžioje, jei nešildomame – viduryje, jei po priedangomis – pabaigoje. Pomidorų daigai užauga per 50-55, agurkų — per 25-35 dienas. Jei agurkus auginsite šiltnamyje, kuriame šildomas net gruntas, jų sėklas sėkite kovo pirmąją dekadą, jei šildomas bus tik oras – kovo pabaigoje. Veislių, kurias sodinsite į nešildomą šiltnamį, sėklas sėkite tik balandžio paskutinę dekadą. Agurkai geriau augs nepikuoti. Jei ant skilčialapių lieka luobelės, sėklos buvo įterptos per sekliai arba per sausa žemė.
Daigams skirtą žemę dezinfekuokite silpnu kalio permanganato tirpalu, pakaitinkite orkaitėje ar krosnyje. Daigai gerai auga parduotuvėje įsigytuose atskiroms augalų rūšims skirtuose substratuose. Dabar galima rasti net substrato blokų – vienkartinių indų, pripildytų substrato. Jie lysvėje visiškai suyra. Stambesnes sėklas sėkite 3-4 cm atstumais, 0,5 cm’gyly-je, smulkias (salierų, salotų) įspaudę užberkite 1-2 mm žemės sluoksniu ar smėliu. Iki dygimo pridenkite plėvele, laistykite retai, bet gausiai.
Mėnesio viduryje daiginkite bulves. Patalpos temperatūra turi būti 12-13° C. Bulvės sudygsta per 35-40 dienų.
Mėnesio pabaigoje ¡špikuokite pipirus, dumplainius. Daigelius sodinkite kuo giliau, palikdami tik viršūnėles – išaugs stiprios šaknys.
Rūgščią dirvą, kurioje vešėjo laukinės rūgštynės, trikertės žvaginės, asiūkliai ir pan. būtina kalkinti. Į 10 m2 išberkite 2-5 kg kreidos. Rūgščios dirvos ypač nemėgsta burokėliai, svogūnai, česnakai, salotos, špinatai bei kopūstinės daržovės.
Prisipjaukite vytelių žirniams, vijoklinėms pupelėms.
Pavasario darbai su gėlėmis
Svogūnines gėles (snieguoles, krokus) patręškite azoto trąšomis (10 g į 1 m2). Ilgiau augančias toje pačioje vietoje patręškite dolomitmilčiais (1 kg į 1 m2). Žiedams auginamas svogūnines pakanka kas 3-4 metai patręšti perpuvusiu mėšlu.
Apžiūrėkite, ar šalčiai neiškilnojo augalų. Jei taip atsitiko, ¡spauskite juos atgal į žemę.
Išpjaukite nulūžusias, nuvytusias laipiojančių rožių šakas.
Išpjaukite nulūžusias hortenzijų šakas. Šios gėlės žiedus krauna ant pernykščių ūglių, todėl jų daug genėti nereikia.
Dirvas naujiems gėlynams sukas-kite iki 20 cm gylio, ypač jei to nedarėte rudenį.
Pikuokite vasarį pasėtas vienmetes gėles.
Chrizantemas dauginkite auginiais. Juos susmaigstykite į smėlį arba durpių ir smėlio mišinį. Jei temperatūra bus 16-18° C, auginiai įsišaknys per 15-20 dienų.
Šiltnamiuose į dėžutes sodinkite kanų šakniastiebius, supjaustytus į dalis, turinčias po dvi akutes.
Dar ne laikas nuo augalų nuimti mulčią ar kitas dangas, nes jis palaiko vienodesnę dirvos temperatūrą. Tačiau jas pajudinkite, kad pradžiūtų ir geriau praleistų orą. Rožių ir kitų augalų priedangose padarykite angas, kad vėdintųsi.
Persodinkite kambarines gėles. Prieš tai jas gerai palaistykite. Į naują vazoną sodinkite tokiame pat gylyje, kokiame augo anksčiau. Gausiai palaistykite. Išbėgusį į padėklą vandenį išpilkite. Augalus dažnai api-purkškite. Vėliau laistykite tik tiek, kad neišdžiūtų žemė. Tręškite tik tada, kai gėlės pradės augti.
Genėkite ir formuokite fikusus, oleandrus, kinrožes, tradeskantes, pelargonijas. Per žiemą ištįsusius ūglius išpjaukite, kitus patrumpinkite 1/2-2/3. Nukirptus ūglius galite pamerkti į kambario temperatūros vandenį ar susmeigti į drėgną smėlį ir pridengti polietileno plėvele, kad įsišaknytų.
Mėnesio pradžioje į šviesią vietą perkelkite tamsoje ar saulės neapšviečiamoje patalpoje žiemojusius kaktusus. Tuos, kurių pumpurai jau gerai išsivystę, palaistykite, o nepabudusius laikykite sausai. Antroje mėnesio pusėje bundančius kaktusus jau galite persodinti. Anksti žydinčius persodinkite po žydėjimo.