Viena pagrindinių priežasčių kodėl nedera vyšnios, arba dera negausiai ta, kad dažnai auginamos nederlingos veislės. Būna atvejų, kuomet sode sodinami atsitiktiniai vyšnių medeliai – prasta sodinamoji medžiaga. Išvenkite šių klaidų.
„Rūgščioji“ vyšnia ir „Žagarvyšnė“ dažniausiai dauginamos šaknų atžalomis. Atžalas būtina imti tik nuo derlingiausių ir sveikiausių motininių medžių. Jokiu būdu nesodinti vyšnaičių, išaugusių iš sėklų. Kai dauginame vyšnias skiepydami (akiuodami), skiepūgliai turi būti imami tik nuo žinomų derlingų veislių vaismedžių. Vyšnios gali blogai derėti augdamos nederlingose, užmirkusiose ir rūgščiose dirvose. Gruntinis vanduo vyšnyne turėtų būti ne aukščiau nei 1- 1.5 m gylyje, dirvos silpnai rūgščios arba neutralios (pH 5,5-7). Auginant vyšnias rūgštesnėje dirvoje, ją reikėtų kalkinti įterpiant po 2-6 t kalkinių medžiagų į ha (priklausomai nuo dirvožemio rūgštingumo). Kalkinama magnezingais arba dolomitizuotais klintmilčiais. Kalkinant kitomis kalkinėmis medžiagomis, reikia papildomai išberti 50-100 kg/ha MgO. Vyšnyną reikia gausiai tręšti azoto trąšomis, ypač organinėmis. Tręšimui labai tinka kompleksinės trąšos su mikroelementais. Vyšnias reikia sodinti nuo šaltų vėjų apsaugotoje vietoje, nes jų žiediniai pumpurai labai jautrūs žiemos šalčiams. Pašalę žiedai būna sterilūs. Vyšnių žiedams pakenkia ir pavasarinės šalnos. Šalnos vyšnių žydėjimo metu (nors nedidelė minusinė oro temperatūra) pašaldo žiedo purkelę, ir dėl to derlius būna negausus arba jo visai nebūna. Iš dalies tą pavojų galime sumažinti, jei sode sodinsime vėlai žydinčių vyšnių veisles. Vyšnioms labai kenkia ir jų derlių gerokai sumažina grybinės ligos: kokomikozė (Coccomyces hiemalis) ir moniliozė (Monilia cinerea). Sode sistemingai naudojant fungicidus (Bordo skystį ar jo pakaitalus) galima turėti sveiką vyšnyną ir gauti gerą derlių.
Tinkamai parinkus vyšnių veislių medelius, kai jie pradės derėti, vyšnių uogų galima turėti beveik du mėnesius. Ankstyvųjų veislių vyšnios („Orlovskaja raniaja“) prinoksta birželio viduryje, o vėlyvųjų – liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje („Vietinė rūgščioji“, „Šatenmorelė“). Lietuvoje į tinkamiausių auginti vyšnių veislių sąrašą įrašytos: „Malinovka”, „Notė“, „Podbielskinė“ („Kochs verbesserte Ostheimer Weichsel“), „Vietinė rūgščioji“, „Vytėnų žvaigždė”, „Žagarvyšnė“. Mėgėjiškai sodininkystei, be minėtų veislių, patartinos dar šios veislės: „Kampesuri“ („Kaempesurkirsebaer“), „Keleris 16“ („Kelleriis 16“), „Molodiožnaja“, „Turgenevka“, „Šalenmorelė“ („Lotine“). Taip pat po kelis medelius naujai į Lietuvą introdukuotų vyšnią veislių: „Pandv” (sin. Kerezer), „Pandy 103“, „Nord Star“ („North Star’), „Groniasta”. „Lucyna”.
1 comment for “Kodėl nedera vyšnios?”