Rugsėjis – „bobų vasaros“, žengiančio pirmuosius žingsnius rudens vaiko mėnuo. Jo pradžio orai dar tokie pat kaip vėlyvą vasarą. Saulė gelsva, maloniai šilta – jau nebesirengianti atsisveikinti, lyg pavargusi nepakyla aukštai, bet savęs netausodama dar žarsto spindulius. Naktys daros vėsesnės ir gerokai ilgesnės. Vidutinė paros temperatūra siekia 10-12 laipsnių šilumos. Dažnai rugsėjo vidutyje užgriūva ir žnaibosi šalnos.
Darbai sode
Skinkite rudeninius, žieminius obuolius, kriaušes, vėlyvąsias
slyvas. Ilgam laikymui vaisiai renkami subrendę, kai krakmolas pavirsta cukrumi, kotelis gerai atlūžta nuo šakutės, normaliai išsivystę krituoliai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vėlyvųjų žieminių veislių obuolių nereikia ilgai laikyti ant medžių, nors jų kokybė ir gerėja. Vaismedis dar turi sukaupti atsarginių medžiagų, pasiruošti žiemai. Nuskintus vaisius rūšiuokite ir dėkite į dėžes atsargiai, kad kuo mažiau apsidaužytų. Nuraškykite ligotus, nes ligų sukėlėjai juose gyvena toliau, vystosi ir plinta. Surinkita krituolius – iš kirmėlių išlindusios lervos žemėje virsta leliukėmis.
Gausiai derėję vaismedžiai nebūna sukaupę maisto medžiagų, dėl to labiau nukenčia žiemą, prasčiau auga pavasarį. Kol jie su lapais, patręškite srutomis, mėšlu ar komponentinėmis trąšomis. Organines trąšas įterpkite (4-5 kg į 1 m2, galima neskietas) į pomedžiuose padarytas vageles ar duobutes. Ant viršaus užpilkite ploną sluoksnį žemių – neišgaruos azotas. Jei tręšite biriomis kompleksinėmis trąšomis „Ruduo – 1“ arba „Ruduo – 2“, vaismedžiams, uogakrūmiams, dekoratyviniams sumedėjusiams augalams, jų reikės apie 12 kg į 100 m2. 100 m2 braškių plotui šių trąšų rudenį reikia 6 kg.
Genėkite jaunus vaismedžius, jeigu to nepadarėte rugpjūčio mėnesį. Syvoms, vyšnioms tai labai svarbu, nes gali nesumedėti šių metų šakutės ir pumpurai. Genėdami sustabdysite augimą, todėl maitinsis likę vaismedžių audiniai. Iki šalčių toks medelis spės pasiruošti žiemai. Išpjaustykite sausas ligotas, mechaniškai pažeistas šakas. Dideles žaizdas užtepkite aliejiniais dažais, mažesnes sodo tepalu.
Mėnesio pradžioje išgenėkite silpnus aviečių, gervuogių ūglius, nuskabykite stipriai išaugusių viršūnes, supurenkite žemę.
Nukritus maždaug 10-20 proc. lapų vaismedžius nupurškite 700 g. karbamido, 50 g. vario sulfato ir 10 l. vandens mišiniu. Taip sunaikinsite grybelinių ligų pradus bei žiemoti besiruošiančių kenkėjų kiaušinėlius, greičiau supus lapai. Nukritusius lapus sugrėbkite. Ant vaismedžių užriškite klijų juostas. Prieš šalčius dirvą sukaskite.
Rugsėjo pabaiga ir spalis – vaismedžių sodinimo metas. Dėl to gerai pagalvokite, ko trūksta, kuriuos vaismedžius keisite. Laikas paruošti duobes. Kuo dirva prastesnė, tuo jos didesnės kasamos. Iškasta žemę sumaišykite su perpuvusiu mėšlu, kompostu, saikingai įberkite mineralinų trašų. Kai duobėje žemė pagerinta, augalo šaknys sukasi, keroja tik joje, neauga tolyn ir neieško maisto medžiagų. Kai žemė normali, šaknys braunasi į gylį ir skleidžiasi į plotį, ieškodamos maisto medžiagų. Pirmaisiais metais taip pasodintas vaismedis augs silpniau, tačiau vėliau suvešės, bus tvirtesnis ir atsparesnis, turės tvirtai išsivysčiusių šaknų sistemą.
Pasisodinkite retesnių vaismedžių, veiskrūmių: valgomąją sedulą, valgomąjį sausmedį, medlievą, serbento ir agrasto hibridą, auksuotąjį serbentą, vynuogių, aktinidijų.
Užsiauginkite sode kultūrinių lazdynų. Iš gerai prinokusių vaisių išauga ne prastesni krūmai, nors jų vaisiai gali ir įvairuoti. Kai nėra kultūrinių, atrinkite geresnės formos miško lazdyno riešutus. Juos stratifikuokite 5-7 mėnesius ir pavasarį pasėkite. Sodo pakraščuose pasodinti lazdynai bus puiki užuovėja.
Nepamirškite, kad tos pačios grupės vaismedžių negalima sodinti į ankščiau augusių vietą. Pavargusi žemė juos išsekins, augs skurdokai, ilgai neturėsite vaisų. Blogiausiu atveju sėklavaisius sodinkite į kaulavaisių vietą, ir atvirkščiai. Geriausią ir šilčiausią kampelį skirkite žieminėms obelims, vėlyvosioms kriaušėms, abrikosams, trešnėms, vyšnioms. Mažiau lepios yra vasarinės ir rudeninės obelys, tačiau pirmosios šiltesnėje vietoje prinoksta ankščiau.
Vaiskrūmiams tinkamesnės vietos, kuriose žiemą susitelkia daugiau sniego. Kai visas plotas maždaug vienodas, žiemnes veisles geriau sodinti arčiau namų ar geresnio kelio. Sodo pakraščiuose išrikiuokit vasarines – jos užstos užuovėją. Sodindami naują sodą dirvą patręškite, giliai 30 – 40 cm. perkaskite ar sodinimo juostuose suarkite.
Mėnesio pabaigoje iškaskite įsišaknijusias agrastų, serbentų, vynuogių, dekoratyvinių krūmų atlankas. Pasodinkite į parinktą vietą. Iki rugsėjo vidurio sodinkite spygliuočius. Visus juos (oro salygos nesvarbios) reikia laistti, kad gerai žiemotų.
Piktžolėtą veją nupurškite herbicidu. Išnaikinkite visas plačialapes piktžoles: kiaulpienes, gysločius, pienes, usnis, kriaujažoles. Rugsėjo viduryje paberkite kalio, fosforo trąšų su 10 proc. azotnių priedų.
Darbai darže
Mėnesio pradžioje šiltenėje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje dar galite sėti greitai augančių veislių ridikėlius, špinatus. Orams atvėsus, juos uždenkite agroplėvele. Špinatai gerai žiemoja paaugę – su 2-3 lapeliais. Juos sėkite 2 cm. gylyje 6-8 cm. atstumais. Atstumai tarp eilučių – 15-20 cm. Prieš užšąlant špinatus mulčiuokite durpėmis ar pridenkite eglišakėmis.
Mėnesio pradžioje dar galite sėti krapus. 20 g žalių lapelių yra tiek vitamino C, kiek per dieną reikia suaugusiam žmogui. Krapai nebijo vėstančių orų. Labai gerai auga. Sėklos dygsta ilgai: sausu oru tai gali trukti net dvi savaites. Tris paras pamirkytos vandenyje (kasdien kelis kartus keičiant vandenį) sudygs per kelias dienas. Po to beliks purenti žemę ir laistyti, kai bus sausa.