Krapas – vienmetis, nereiklus, trumpos vegetacijos augalas. Sėti galima labai anksti pavasarį, nes dygsta esant 2-3 laipsniams šilumos. Dygsta ilgai – apie 10 dienų, kartais iki dviejų savaičių. Kad sudygtų greičiau, prieš sėją sėklos 2-3 dienas pamirkomos, vandenį keičiant kas 6-8 valandas, t .y. apie tris kartus per parą.
Vešliausi išauga dirvoje, kurioje priešsėlis buvo tręštas mėšlu.
Krapai mėgsta drėgną ir purenamą dirvą. Salotoms, mišrainėms, sriuboms žaliava pjaunama po 20-30 dienų, kai sudygsta. Tačiau rauginimui geriausi bus tada, kai pradeda bręsti sėklos. Kad visą laiką turėtume šviežių, krapus reikia sėti kas dvi savaites.
Krapas yra puiki polivitamininė daržovė, nes šviežiuose labai daug askorbo rūgšties (vitamino C) – net iki 50-240 mg, 1-12 mg karotino, B grupės vitaminų, flavonoidų, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt. Krapai yra puikus maisto papildas sergant mažakraujyste, nusilpusiems žmonėms.
Vaistams vartojami sausi krapų vaisiai, kuriuose yra iki 4 procentų eterinio aliejaus, susidariusio net iš keleto terpenų ir riebiojo aliejaus. Sėklų ir džiovintų lapų nuovirai plečia kraujagysles, mažina arterinį kraujospūdį, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, slopina kosulį, padeda kovoti su bakterijomis. Krapai padeda esant nemigai, neurasteniniams galvos skausmams. Vartojami užkietėjus viduriams, hemorojaus profilaktikai.