Persodinkite kambarines gėles
Pirmiausia reikėtų persodinti tas gėles, kurių šaknys nebetelpa vazonuose, ar sergančias įvairiais puviniais.
Jaunus, greitai augančius augalus perkelkite kasmet arba kas antrus metus į didesnius vazonus. Senesnius, lėtai besivystančius persodinkite kas 3-5 metus į 3-10 cm didesnio skersmens indus. Jiems kasmet pakeiskite viršutinį žemės sluoksnį.
Gėles persodinkite į joms skirtus durpinius substratus arba pagal augalų rūšis paruoškite žemės mišinius.
Pagrindiniam tręšimui ypač tinka lėtai tirpstančios kompleksinės trąšos (N : P : K – 13 : 13 : 13) su mikroelementais. Į 5 I substrato jų įmaišykite 5 g, t. y. 1 arbatinį šaukštelį. Šios trąšos aprūpina gėles maisto medžiagomis 4 mėnesius.
Papildomam tręšimui galima naudoti skystas kompleksines trąšas (N : P : K – 4:1:8). Raidė H reiškia, kad jos praturtintos humusu. Šis gerina dirvos struktūrą. Ji tampa puresnė, geriau aprūpina augalų šaknis deguonimi ir sugeria vandenį. Humusas netirpias maisto medžiagas atpalaiduoja ir jas augalai įsisavina. Šias trąšas galite naudoti ir tada, kai gėlių nepersodinate, jos auga kelerius metus tame pačiame substrate.
Jau savo spalvingais žiedeliais džiugina krokai, scylės, ankstyvosios tulpės, žydrės, raktažolės, saulutės, įvairiaspalvės našlaitės. Ten, kur jos auga, atsargiai aprinkite lapus ir kitas augalų liekanas, supurenkite žemę.
Jeigu nespėjote kovo mėnesį, balandžio pradžioje nugenėkite dekoratyvinius medelius ir krūmelius (vasaržalius). Nukarpykite ligustrų, paprastųjų skroblų, gudobelių gyvatvores. Žydinčių augalų (forsitijų, alyvų) karpyti negalima, nes nežydės. Geriausia tai daryti, kai tik jos baigia žydėti. Visžalės gyvatvorės genimos birželį.
Kadangi ir ant dekoratyvinių medžių ir krūmų žiemoja kenkėjai ir ligų sukėlėjai, visas nupjautas dalis rūpestingai surinkite ir sudeginkite.
Dekoratyvinių medžių ir krūmų jokiu būdu negalima trumpinti kaip gyvatvorių. Atskirai augantys turi būti gražūs iš visų pusių. Pašalinkite labai ištįsusias ar atsikišusias bei silpnas dekoratyvinių krūmų šakeles.
Jau galima nudengti rožes. Dangas nuimkite palaipsniui, geriau apsiniaukusią dieną. Palaistykite. Arbatines hibridines ir poliantines rožes nukarpykite, palikdami po 2-3 pumpurus ant kiekvienos šakos. Silpnus, plonus stiebus pašalinkite. Laipiojančių rožių visai nekarpykite, nes jos krauna žiedus ant pernykščių ūglių. Parko rožių nukirpkite tik aplūžusias ir senas šakas.
Į iš anksto paruoštą dirvą sodinkite vasaržalius ir visžalius augalus. Sodinant rododendrus reikia prisiminti, kad jie mėgsta didelį ar dalinį pavėsį.
Jei apie seniau augančius rododendrus ir kitus visžalius lapuočius ar spygliuočius dirva yra sausa, gausiai, bet saikingai palaistykite. Prieš tai ją supurenkite, kad gerai sugertų vandenį. Jei dirva drėgna ar net šlapia, to daryti nereikia.
Tuo pat metu augalus galite ir patręšti, nebereikės kitą mėnesį. Paskutinį kartą naudokite kompleksinių mineralinių trąšų tirpalą (101 vandens ištirpinkite 1,5 šaukšto trąšų). Po to pamulčiuokime durpėmis, jei šito nepadarėte iš rudens. Rododendrus tręškite jiems skirtomis, o kitus sumedėjusius dekoratyvinius augalus – lėtai tirpstančiomis granuliuotomis trąšomis. Jų įterpkite į dirvą (30 g užtenka 1 m2).
Daugiametes ir svogūnines gėles patręškite minėtomis trąšomis (20 g/m2), prieš tai papurenę dirvą.
Balandis – laikas sėti šiltnamyje dekoratyvinius kopūstus, periles, ipomėjas, nasturtes, kvepiančiuosius žirnelius, sausiukus, kermėkus, šlamučius. Jų sėklas berkite į didesnes daigyklas ar 8 cm skersmens vazonėlius. Naudokite specialų durpinį substratą. Šių gėlių nesekite kovą ar dar anksčiau – jos greitai auga, todėl gali ištįsti ir peraugti daigai.
Kovo mėnesį išpikuotas gėles persodinkite į 10 cm skersmens vazonėlius.
Darbai sode
Nuriškite nuo vaismedžių aprišalus ir juos sudeginkite.
Balandis – geriausias metas skiepyti ir perskiepyti kaulavaisinius vaismedžius. Sodininkai dažnai skundžiasi. kad vyšnios, slyvos, abrikosai žydi, bet nedera. Priežasčių gali būti keletas: pašąla žiedai: juos mažai lanko bitės: pažeidžia įvairūs kenkėjai. Vis dėlto pagrindinė priežastis yra blogi sodinukai. Išeitis viena – perskiepykite juos. Arba į blogai derančius vaismedžius įskiepykite nors po vieną ar dvi kitos veislės, kuri žydi tuo pačiu metu, šakeles.
Balandžio ir gegužės mėnesiais perskiepykite sėklavaisinius vaismedžius.
Balandžio pradžioje genėkite vynuoges. Vėliau genint iš žaizdų teka sultys – „ašaroja”.
Pavasarį galite sodinti visus vaismedžius ir vaiskrūmius. Iki ievų sužaliavimo suraskite vietas nuo rudens likusiems sodinukams.
Kaulavaisinius vaismedžius geriau sodinti pavasarį. Rudenį jie nespėja prigyti, pasiruošti žiemos šalčiams (lepesni už sėklavaisinius), todėl dažniausiai pašąla ar visiškai nušąla.
Geriausiai tinka dvimečiai sodinukai su tiesiais kamienais ir trimis gražiai į šalis išaugusiomis šakomis. Šaknys turi būti gausios. Prieš sodinimą jas pamirkykite molio ir galvijų mėšlo tyrėje.
Sodinukus sodinkite į duobes, paruoštas iš anksto. Žemę lengvai suspauskite koja, padarykite aplink „lėkštes”, supilkite po pusę kibiro vandens. Po to pamulčiuokite durpėmis. Kiekvieną augalą pririškite prie dviejų kuolų, įbestų iš šonų. Patrumpinkite šakeles, suformuokite vainiką.
Vietoj ligotų ir nuskurdusių ar nusenusių vaismedžių ir vaiskrūmių pasisodinkite naujų, atsparių veislių sodinukų, kurie po 2-3 metų gausiai derės. Nepatartina kelerius metus iš eilės gydyti vėžiu sergančių obelaičių. Verčiau jas išraukite ir sudeginkite, nes nuo vieno vaismedžio liga gali išplisti ant kitų.
Darbai darže
Dar kartą kruopščiai peržiūrėkite sėjos ir sodinimo planą. Norėdami užsiauginti sveiką ir gausų daržovių derlių, patikrinkite, ar teisingai pasirinkote sėjomainą ir priešsėlius. Tik gerai suplanavę darbus išvengsite kenkėjų, ligų, piktžolių.
Atbudus gamtai, atgyja ir augalų ligų bei kenkėjų sukėlėjai. Patikrinkite ir papildykite apsaugos priemonių atsargas, kad pakaktų pavasario ir vasaros sezonams.
Ankstyvam derliui sodinkite kuo trumpesnės vegetacijos augalus.
Palankiu oru balandžio pabaigoje į šiltnamius galite sodinti agurkų ir pomidorų daigus. Būtinai pasirūpinkite priedangomis, jų reikės augalams apsaugoti nuo šalnų. Geriausia tiktų agroplėvelė.
Visą balandį galima sėti į dėžutes ar kasetes prieskoninius augalus. Šiltnamiuose auginkite ropinius, žiedinius kopūstus ankstyvam derliui. Tinkamai vėdinkite. Daigus geriausia laistyti saulėtomis dienomis. Nuo drėgmės pertekliaus ir žemos temperatūros jie dažnai suserga juodąja kojele.
Balandžio antroje pusėje šiltesnėje vietoje galite sodinti ropinius, žiedinius kopūstus. Gerai užgrūdinti daigai nedidelių šalnų nebijo. Sodinkite salotas, ankstyvuosius kopūstus, sėkite ridikėlius, salotas kelis kartus, kad kuo ilgiau jų turėtumėte. Jeigu norite gauti ankstyvesnį cukinijų, patisonų, aguročių ar moliūgų derlių, balandžio antroje pusėje jų pasisėkite į vazonėlius, o po šalnų, gegužės pabaigoje, perkelkite į lauką.
Jeigu orai palankūs, į lysvę pasisėkite morkų, špinatų, krapų, petražolių, pastarnokų, svogūnų, gelteklių, burokėlių ankstyvesniam derliui. Laikinai pridenkite agroplėvele. Pasisėkite ir garbanotųjų, raudonųjų, lapinių, briuselinių kopūstų.
Nepamirškite patręšti daugiamečių daržovių ir prieskoninių augalų, papurenti tarpueilių.
Daugiamečių augalų kerus galite išskirstyti. Saulėtomis dienomis žiūrėkite, kad jie gautų drėgmės.
Balandis – daigų pikavimo metas. Jie pikuojami, kai išleidžia po 2 tikruosius lapelius. Į nuolatinę vietą geriausia sodinti vakare. Gausiai paliekite. Šlapia žemė geriau priglunda prie šaknų. Per naktį augalai pasisotina vandens, kitą dieną nenuvysta.
Perrinkite kaupuose ar rūsiuose laikomas daržoves. Neleiskite joms sudygti, nes nukentės kokybė.