Kokias braškes auginti?

Pagal žydėjimo ir uogų sunokimo pradžią, auginant priemolio dirvose, Honeoye veislę galima priskirti vidutinio ankstyvumo grupei. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute daryti bandymai parodė, kad Honeoye pradėjo žydėti 3-4 dienomis vėliau negu Venta ir Kama ir 4 dienomis anksčiau negu Senga Sengana. Derėti pradėjo vidutiniškai 2 dienomis vėliau negu ankstyvoji veislė Kama ir 5 dienomis anksčiau negu vėlyvoji veislė Senga Sengana. Honeoye veislės braškės mėgsta sunkesnes ir derlingesnes dirvas. Lengvose dirvose arba esant prastesnėms augimo sąlygoms pagal uogų sunokimo laiką šią veislę galima priskirti ankstyvųjų grupei.Kokias braskes auginti

Uogos kūgio formos, pereinančios į širdišką formą, stambios ir labai stambios, nelinkusios smulkėti. Vidutinė uogos masė pirmojo skynimo metu 16,5 gramo. Palyginimui: Kama ir Senga Sengana – 13,4 g, Elsanta – 16,6 g, o Venta – 18,0 g. Masinio derėjimo metu (trečiasis skynimas) vidutinė vienos uogos masė 11,8 g. Palyginimui, Senga Sengana veislės uogos sveria 7,3, Kama 8,9, Elsanta 12,2, Venta 13,7 g. Uogos gražios, blizgančios, nuo ryškiai raudonos iki tamsiai raudonos spalvos. Uogų paviršius vienodo intensyvumo. Minkštimas šviesiai raudonas, sultingas, aromatingas, gero skonio. Uogos gana tvirtos, transportabilios.

LSD institute atlikti tyrimai parodė, kad Honeoye braškės pirmaisiais derėjimo metais, palyginti su daugeliu žinomų veislių, išaugino mažesnį derlių. Tačiau iki antrųjų derėjimo metų šios veislės braškynas sutankėjo ir derlingumu atsiliko tik nuo Dukat veislės braškių. Derlingumui padidinti šios veislės braškes patartina auginti kiliminiu būdu, leidžiant įsišaknyti daugiau skrotelių. Pagal bendrą dvejų metų derlių ši veislė aiškiai derlingesnė už ankstyvąją Kamą ir šiek tiek derlingesnė už daugelį kitų bandyme tirtų veislių, išskyrus Dukat. Tačiau lenkų mokslininkų duomenimis, lengvose dirvose ši veislė derlingumu atsiliko nuo Kama ir Kent veislių.

Buvo įvertintas įvairių veislių braškių auginimo ekonominis efektyvumas. Skaičiuojant atsižvelgta į tai, kokia dalis uogų nuskinta iki masinio Senga Sengana (tai dabar dažniausiai Lietuvoje auginama braškių veislė) derėjimo, kai braškės būna brangesnės. Ir kokia dalis uogų sunoksta, kai Senga Sengana dera labiausiai, t.y. kai uogos būna pačios pigiausios. Be to, kiekvienu laikotarpiu buvo įvertinta, kokia dalis uogų yra didelių ir labai didelių ir kokia – vidutinių. 1997-1998 m. vidutinės uogų kainos buvo tokios: iki Senga Sengana masinio derėjimo dideles ir labai dideles uogas buvo galima parduoti už 6 Lt/kg, vidutines – už 3 Lt/kg. Laikotarpiu, kai masiškai dera Senga Sengana, didelės uogos parduotos už 4 Lt/kg, o vidutinės – už 2,5 Lt/kg. Panašios kainos buvo ir pernai, tačiau 2002 m. braškės buvo daug pigesnės.

Didžiausią dalį uogų iki vėlyvųjų veislių masinio skynimo sunokino Kama braškės (64,4 proc.), po to seka Venta, Honeoye ir Dukat.

Įvertinus derliaus vertę, priklausomai nuo skynimo laiko ir uogų dydžio, išsiskyrė Dukat, po to – Venta ir Honeoye braškės. Kitų veislių derliaus vertė buvo mažesnė, nes augo mažesnės uogos arba buvo vėlyvesnės, arba mažiau derlingos.

Galutinis ekonominis įvertinimas rodo, kad Dukat, Venta ir Honeoye braškių auginimas buvo pelningiausias. Šių veislių braškių pelningumas aiškiai viršija Elsanta ir ypač Kama bei Senga Sengana braškių pelningumą. Tačiau ekonominis įvertinimas atliktas, atsižvelgiant į derlingumą, sunokimo laiką ir uogų masę atskirais laikotarpiais ir visai neatsižvelgta į uogų prekinę išvaizdą. Įvertinant tai, kad Honeoye braškių uogos yra labai gražios, blizgančios, tvirtos, jos prekybos vietose atrodo daug geriau ir yra paklausesnės negu Venta ar Dukat veislių uogos. Gera Honeoye uogų prekinė išvaizda ir nulėmė, kad ši veislė pradėjo labai plisti šalies versliniuose braškynuose.

Vertinant Honeoye veislės braškynų derėjimo pastovumą, paaiškėjo, kad šios veislės braškės, esant besniegei žiemai, šiek tiek daugiau pašąla negu Dukat, Venta ir Senga Sengana braškės, tačiau jos daug atsparesnės negu Elsanta braškės. Honeoye kereliai vidutiniškai jautrūs pašaknio ligoms, be to, kaip ir Elsanta kereliuose, plinta erkės.

Dėl geros prekinės uogų išvaizdos ir ankstyvoko uogų nokimo šių veislių braškes galima auginti ir po priedangomis.

Lenkijoje, Žemutinėje Silezijoje, 1999-2001 m. buvo tirta neausto polipropileno priedangų įtaka Honeoye, Kent ir Elsanta braškių sunokimui ir uogų kainoms. Nustatyta, kad po priedangomis derlius nepadidėja, tačiau daugiau uogų sunoksta tuo metu, kai uogos būna brangesnės. Vidutinis Honeoye veislės braškių derlingumas, nepriklausomai nuo priedangų, buvo 3 proc. didesnis negu Elsanta ir 10 proc. mažesnis negu Kent braškių. Brangiausiai parduotos buvo Honeoye veislės braškės.

Aukštesnę uogų kainą nulėmė ankstyvesnis uogų sunokimas ne tik dėl to, kad veislė Honeoye yra ankstyvesnė už Kent ir Elsanta, bet ir dėl sunkios (30 g/m2) neausto polipropileno priedangos įtakos. Vroclavo sąlygomis iš tirtų veislių po priedangomis ekonomiškai geriausiai apsimokėjo auginti Honeoye veislės braškes.

Praėjusį pavasarį Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti tyrimai polietileniniame nešildomame šiltnamyje su „frigo“ (šaldytais) daigais, pasodintais durpių maišuose ant atramų, parodė, kad už Honeoye veislės braškes, taikant šią technologiją, Elsanta, Kent ir Elkat veislės yra derlingesnės. Tačiau Honeoye veislės uogos šiltnamyje sunoksta 4-5 dienomis anksčiau už minėtų veislių uogas ir didesnį jų kiekį galima parduoti brangiau. Be to, šiltnamyje veisiant „frigo“ daigais, šios veislės uogos būna gražios ir didelės, net ir derėjimo pabaigoje. Įvertinus tyrimų duomenis ir atsižvelgus į gamybinį patyrimą versliniuose braškynuose, galima teigti, kad dėl pakankamai gero derliaus, ankstyvo uogų sunokimo, labai geros uogų prekinės išvaizdos Honeoye veislės braškes galima plačiau auginti ankstyvajam derliui lauke, ypač naudojant įvairias priedangas uogų nokimui paankstinti.

  2 comments for “Kokias braškes auginti?

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *