Gauruotoji soja

Glycine max

Botaninis aprašymas:
Vienametis 30-80(160)cm aukščio augalas su stora trumpa liemenine šaknimi, daugybe ilgų šoninių šaknų ir pavieniu stiebu. Stiebas storas, kartais vijoklinis, briaunotas, gausiai apaugęs rudais, gelsvais ar baltais šeriškais plaukeliais. Lapai sudėti iš 3 lapelių, kiaušiniški, ovališki, kartais beveik apskriti, plaukuoti. Žiedai statūs ar įstriži, po 3-8(15) susitelkę 2-5cm ilgio viršūninėse tankiose kekėse. Žiedai balti, šviesiai violetiniai, rečiau rausvi. Žydi liepos mėnesiais. Vaisiai- plokščios, gelsvos ar juodos, apaugusios plaukeliais ant trumpų kotelių ankštys. Maistinis, aliejinis, pašarinis, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Manoma, kad kilo iš Pietryčių Azijos. Seniausi duomenys apie sojos kultūrą yra iš Kinijos, jie siekia 3 tūkstančius metų prieš Kristų. Europoje soja pradėjo plisti tik nuo XIXa antrosios pusės. Auginama Pietryčių Europoje,
Rusijos europinės dalies pietiniuose rajonuose, Tolimuosiuose Rytuose, Indijoje, Šiaurės Amerikoje. Šiuo metu pasaulyje yra apie 10000 jos veislių. Lietuvoje auginama daržuose, soduose ir botanikos soduose.

Auginimas:
Sojos nėra reiklios dirvai, tačiau joms geriau tinka purios, pakankamai laidžios, nepiktžolėtos, nerūgščios, šiltesnės, negiliai suartos dirvos. Sojoms reikia drėgmės, bet jos neauga sunkiuose moliuose, kur ilgai laikosi vanduo. Dirva paruošiama iš rudens. Sėjama balandžio pabaigoje- gegužės pradžioje, kai žemė 5cm gylyje įšyla iki 10°C. 10m2 užsėti reikia 60-90g sėklų. Sėjama į 3-4cm gylio vageles, tarpueiliai- 20-30cm. Sojoms sudygus, reikia rūpestingai ravėti, kad jų nenustelbtų daugiametės piktžolės. Sėklos subręsta rudenį, daigios išlieka iki 3 metų.
– Graikiškai glikos- saldus. Šaknys turi saldų prieskonį.
* * *
Žaliava- vaisiai(sėklos). Žaliava ruošiama rugsėjo mėnesiais. Kai subręsta apatinės ankštys, augalai nupjaunami arti žemės paviršiaus ir iškuliami arba jie išraunami ir džiovinami gerai vėdinamoje pastogėje, kur ir iškuliami. Tinkamiausia sojas džiovinti džiovykloje 25-30°C temperatūroje arba supylus nestoru sluoksniu(15-20cm) ir prapučiant šiltu oru. Išdžiuvusios sėklos pakuojamos į medvilninius maišus ir laikomos sausoje, nešildomoje, 12-12,5% drėgnumo patalpoje. Būtina stebėti, kad sėklos nesudrėktų ir negestų. Vartoti tinka 1-2 metus. Sojų vaisiuose yra 19,0-22,0% riebalų, juose 50% riebalų rūgščių sudaro nesočiosios rūgštys: linolio, linoleno, mažinančios cholesterolio perteklių organizme, taip pat iki 2,5% fosfatidų(lecitino, kefalino); vitaminų: P(iki 100mg%), C(iki 10mg%), PP(iki 3,5mg%), E(1,7-2,7mg%, o sojų aliejuje- 175-215mg%); 27-35% baltymų, kurių 88-90% tirpūs vandenyje ir jų sudėtyje daugiau kaip 8 nepakeičiamos aminorūgštys(leucinas, izoleueinas, lizinas, melioninas, fenilalaninas, triptofanas, treoninas, valinas ir kitos); 9,0-16,0% mono- ir disacharidų, 3,0-9,0% krakmolo, 3,2-4,2% mineralinių medžiagų: kalcio- 320-350mg%, geležies- 9,2-14,9mg%, fosforo- 580-630mg%.

Vartojimas medicinoje
Sojos vartojamos aterosklerozės, skrandžio vėžio profilaktikai ir gydymui, sergant anemija, cukralige(reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje), vaisingumo sutrikimams gydyti.
– Soja labai naudinga pagyvenusiems žmonėms, ypač tiems, kurių sutrikusi medžiagų apykaita, sergantiems ateroskleroze ir nutukusiems.

Liaudies medicinoje
Sojos riebalai labai plačiai vartojami. Jos baltymai artimesni gyvulinės kilmės baltymams negu kitų ankštinių kultūrų. Aminorūgščių sudėtis artima mėsos aminorūgščių sudėčiai. Todėl soja vadinama „augaline mėsa“, nes baltymų joje 1,5-2 kartus daugiau negu mėsoje. Maistui vartojami virti, kepti, džiovinti sojos grūdai. Iš jų daromas kavos pakaitalas, kruopos, verdamos sriubos. Iš maltų išspaudų- sojos miltų, sumaišytų su kvietiniais miltais, kepama duona, sausainiai ir kiti konditerijos gaminiai. Konditerijos pramonėje iš jų gaminamas šokoladas bei saldainiai.
– Jos naudojamos maistui- sojos aliejus.
– Iš jų gaunama pieno emulsija, kuri naudojama margarino, įvairių sūrių ir kazeino gamyboje.

Kitos panaudojimo sritys
– Lecitino gamybai- muilo ir lakų pramonėje.
– Pašalinus iš sėklų riebalus, lieka labai vertingos sojos išspaudos, kurios vartojamos pašarui.
– Iš sojos išspaudų gaunami specialūs klijai fanerai.
– Jos naudojamos aviacinei alyvai, dažams, linoleumui ir klijuotei gaminti.
– Žalia, sausa ir rauginta sojos žolė yra puikus pašaras.

Ruošiniai
Kiekvienas sojų vartotojas pasirenka jam labiausiai tinkantį ar gydytojo paskirtą patiekalo, gaminio receptą ir nustato jo vartojimo dažnį. Vartojant nevirtas(tik užplikytas verdančiu vandeniu) sojas gali sutrikti virškinimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.