Juodasis serbentas

Ribes nigrum

Botaninis aprašymas:
Daugiametis nedygus 1-2m aukščio šakotas ir kvepiančiais lapais krūmas. Ūgliai plaukuoti, šviesiai pilkos spalvos. Stiebai tamsiai rudi. Lapai pražanginiai, su 3-5 skiautėmis. Lapų apačia nusėta geltonomis liaukutėmis, kurios išskiria eterinį aliejų. Žiedai rausvai žalsvi, susitelkę po 5-10 svyrančiose, retose 3-5cm ilgio kekėse. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais, uogos sunoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Vaisiusrutuliška, sultinga, juoda, daugiasėklė ir kvapi uoga. Sėklos pailgos, ovališkos, tamsiai raudonos, rudos, juodos.

Paplitimas:
Šiaurės Europa, Rusijos europinė dalis(išskyrus pietinius ir pietrytinius rajonus), Vidurinė Azija, Mongolija, Kaukazas, Sibiras. Juodieji serbentai pradėti auginti viduramžiais. Rusijoje jie minimi XIa, Vakarų Europoje- XVIIa. Iš pradžių buvo auginami kaip vaistiniai, vėliau- kaip uoginiai augalai. Lietuvoje auga drėgnuose miškuose ir krūmuose, paupiuose, upių bei ežerų pakrantėse, šaltiniuotų pievų pakraščiuose. Dažnai auginamas
soduose. Iš laukinių šios rūšies protėvių yra kilusios visos auginamos juodųjų serbentų veislės. Šiuo metu išvesta daug veislių.

Auginimas:
Lietuvoje auginami vaiskrūmiai reiklūs drėgmei, bet ne jos pertekliui. Mėgsta humusingas, aeruotas dirvas. Atsparūs šalčiams, pakenčia pavėsį. Dauginami sėklomis ir vegatatyviškaiauginiais, atžalomis, krūmų dalijimu. Neatsparūs daugeliui grybinių ligų, o rūdys kartais pažeidžia 70-100% lapų, tačiau gali keletą metų ir nebūti minėtų pažeidimų.
* * *
Vaistinė žaliava- juodųjų serbentų vaisiai(uogos) ir juodųjų serbentų lapai. Visiškai nunokusios, sveikos, be vaiskočių uogos renkamos liepos-rugpjūčio mėnesiais, lapai skinami birželio-liepos mėnesiais. Nurinktos uogos džiovinamos džiovykloje 50-60°C temperatūroje. Išdžiuvusios uogos turi išlikti apvalios, raukšlėtos, rūgščiai saldžios, kiek sutraukiančio skonio. Jos pakuojamos į maišus ir metus gali būti laikomos lentynose sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Sveiki lapai skinami po kelis nuo šakutės. Džiovinami stoginėje, perpučiamoje patalpoje, arba džiovykloje 25-30°C temperatūroje. Išdžiovinti turi išlikti žali ir kvapūs. Lapai pakuojami ir laikomi kaip uogos. Tinka vartoti 1 metus. Uogose kaupiasi vitaminai C(0,1-0,6%), P(0,4-0,5%), B1(0,02-0,08mg%), E(iki 0,90mg%), K(1,5-1,8mg%), B2, folio rūgštis, PP, karotinas(2,0-3,0mg%), sacharidai(1,5-6,0%), pektinai(0,3-1,0%), organinės rūgštys: citrinų, obuolių, gintaro, salicilo, fosfato, vyno; raugai(0,4-0,5%), fitoncidai, mineralinės medžiagos: kalis, natris, kalcis, magnis, fosforas, geležis. Lapuose vitamino C kiekis mažiau svyruoja(0,12-0,37%). Juose yra raugų(iki 8,0%), eterinio aliejaus(iki 0,6%), organinių rūgščių, mineralinių medžiagų. Lyginant su kitais vitaminingaisiais Lietuvos augalais, juodųjų serbentų ir erškėčių uogose yra daugiausia vitamino C. Serbentuose palyginti daug yra ir B grupės vitaminų bei provitamino A.

Vartojimas medicinoje
Juodųjų serbentų uogos vartojamos kaip šlapimo varomasis, uždegimą slopinantis, viduriavimą stabdantis ir cukraus kiekį mažinantis vaistas. Juodųjų serbentų preparatai skatina šlapimo, prakaito išsiskyrimą, slopina uždegiminius procesus, stabdo mikrobų ir grybelių vystymąsi. Skiriami aterosklerozės profilaktikai, avitaminozėms gydyti, sergant inkstų ir šlapimtakių uždegimais, taip pat nuo galvos skausmų, podagros. Juodųjų serbentų uogose yra pektininių medžiagų, kurios stiprina žarnyno peristaltiką ir slopina virškinamojo trakto uždegimą. Jos gerai šalina iš organizmo sunkiuosius metalus(šviną, gyvsidabrį, stroncį). Vartojant juodųjų serbentų uogų ir lapų arbatą, žarnyne sumažėja puvimo procesų, normalizuojasi jo mikroflora, nes augalo eterinis aliejus turi dezinfekuojamųjų savybių. Lapų užpilu mišinyje su trispalvių našlaičių žole gydoma tuberkuliozė ir vaikų peršalimo ligos. Išoriškai lapų nuoviras vartojamas vonioms, pavilgams sergant dermatitais, akių ligomis.

Liaudies medicinoje
Juodųjų serbentų lapų nuovirai vartojami nuo odos, šlapimo pūslės ligų, inkstų akmenligės, reumato, peršalimo. Juodųjų serbentų uogas reikia valgyti, kai dažnai kraujuoja iš nosies; žaizdų ir dantenų.
– Žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų, naudinga gerti aviečių, bruknių ir juodųjų serbentų uogų arba lapų bei erškėčių uogų arbatą. Sultys ypač naudingos vaikams.
– Uogų dedama į vitamininių arbatų mišinius. Jų sultys geriamos sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.

Nuo inkstų akmenligės
❖ 2 šaukštus susmulkintų, sausų uogų termose užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, laikyti 2-3val, nukošti ir gerti po 2 šaukštus 4 kartus per dieną prieš valgį. Gydytis 3 savaites.

Skatina prakaitavimą
❖ 25g susmulkintų juodojo serbento uogų 10min virti 200ml vandens, palaikyti 1val, nukošti. Gerti po šaukštą 3 kartus per dieną.

Sergant podagra ir reumatu
❖ 3 šaukštus džiovintų susmulkintų juodojo serbento lapų užpilti 0,5 litro verdančio vandens, 4val palikti, kad pritrauktų. Gerti po 1/2 stiklinės(100ml) 4-5 kartus per dieną.

Nuo gerklės skausmo
❖ Sumaišyti 4 šaukštus juodųjų serbentų sulčių, šaukštą medaus, 2 šaukštus citrinos sulčių ir gerti keletą dienų mažais gurkšneliais ryte ir vakare.

Nuo iššutimų ir nudegimų
❖ Nuplikyti juodojo serbento uogas verdančiu vandeniu ir sutrinti į košelę. Įdėti šaukštą džiovintų smulkiai, sutrintų vaistinės medetkos žiedų. Košele tepti iššutusius tarppirščius arba nudegimus ir palaikyti 2 valandas.

Lapų nuoviras vonioms, pavilgams
❖ Ruošti iš 50g sausos susmulkintos žaliavos, užpylus ją 1l karšto vandens. Mišinį 10min pašildyti ant silpnos ugnies. Tinka voniai, bet galima naudoti ir pavilgams, kompresams(šutikliams).

Maistui
Aromatingi juodųjų serbentų lapai vartojami kaip prieskonis sūdant ir raugiant kopūstus, agurkus, pomidorus. Dėl juose esančių fitoncidų daržovės geriau laikosi. Uogos yra rūgštokai saldaus skonio ir ypatingo aromato. Jos vartojamos šviežios ir perdirbtos. Iš uogų gaminami kisieliai, sirupai, sultys, trauktinės, vynai, likeriai, uogienės, drebučiai, įdarai saldainiams, gaminami įvairūs konditerijos gaminiai. Uogose gerai išsilaiko askorbino rūgštis(vitaminas C), nes jose nėra fermentų, skaldančių šią rūgštį.

Serbentų uogų ir morkų salotos
Produktai: 200g serbentų, 2 morkos, 1/2 stiklinės grietinės arba grietinėlės, cukraus.
❖ Morkas nuplauti, nuskusti ir sutarkuoti stambia tarka. Įdėti nuplautų juodųjų serbentų uogų, cukraus ir uždaryti grietine arba atšaldyta grietinėle.

Juodųjų serbentų sultys
❖ Uogas nuplauti, pašalinti vaiskočius ir sumalti mėsmale. Susmulkintas uogas supilti į emaliuotą indą, įpilti 0,1 litro vandens/1kg uogų, užkaisti ant ugnies, pašildyti iki 70°C temperatūros ir palaikyti 15-20min. Paskui uogas išspausti. Gautas sultis palikti nusistoti 2-3val, nukošti, pašildyti iki virimo, išpilstyti į sterilius stiklainius, uždengti dangteliais, hermetiškai uždaryti ir ataušinti.

Juodieji serbentai cukruje
Produktai: 1kg uogų, 2kg cukraus.
❖ Uogas užpilti cukrumi, sumaišyti ir supilstyti į butelius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.