Ribes nigrum L. (Uolaskėtinių šeima)
Serbentas yra šakotas krūmas. Metūgiai plaukuoti, žalsvai gelsvi. Stiebai tamsiai rudi. Lapai pražanginiai, pjūkliškai dantyti, su 3-5 skiautėmis. Lapkočiai ilgi. Viršutinė lapo pusė tamsiai žalia, matinė , plika, apatinė truputį. plaukuota, su geltonomis liaukutėmis, išskiriančiomis eterinį aliejų. Turi stiprų specifinį aromatą, kuris didėja trinant lapą pirštais. Žiedai žalsvai rausvi, po 5-10 susitelkę retomis, plaukuotomis, styrančiomis kekėmis. Žiedai varpeliniai, 7-9 mm ilgio. Vaisius – tai sultinga, aromatinga, juoda su liaukiniais taškeliais, rutuliška, daugiasėklė uoga. Sėklos rusvos, elipsiškos. Žydi balandžio-gegužės, uogos prisirpsta liepos-rugpjūčio mėn.
Kultūriniai juodieji serbentai auginami soduose, daržuose, plantacijose ir kt.
Vaistams geriausiai tinka laukinių ir kvapių vitaminingų kultūrinių veislių žaliava. Uogos renkamos visiškai prinokusios. Lapai skinami sveiki, neapipurkšti cheminėmis medžiagomis. Pumpurai skinami žiemą arba anksti pavasarį dar neišsprogę. Jie džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba dirbtinėje džiovykloje.
Uogose yra 83-85% vandens, 3,7% ląstelienos, 4,5-16,8% cukraus (fruktozės, gliukozės, ramnozės), 1,47-4,5% organinių rūgščių (citrinos, vyno, obuolių, gintaro, salicilo, rūgštynių), 0,5-0,97% pektinų, tanidų, flavonoidų (antocianų, kvercetino, izokvercetino), cheminių medžiagų (aliuminio, geležies, fosforo, kalio, mangano, natrio, sidabro), fitoncidų, eterinio aliejaus, vitamino C (iki 400 mg%), P (iki 500 mg%), B2, B6, E, K, folinės rūgšties, karotino. Lapuose yra 250 mg% vitamino C ir iki 0,6% eterinio aliejaus, pumpuruose – 0,75% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra pineno, sabineno, kariofileno ir kt.
Gydymui vartojami lapai ir uogos. Uogos yra polivitaminingas vaistas. Šviežios ir apdorotos (sultys, uogienė, želė, morsas, trintos uogos su cukrumi) jos rekomenduojamos nusilpusiems po sunkių ligų, vaikams, pagyvenusiems ir senyvo amžiaus žmonėms.
Šviežios ir apdorotos uogos turi sutraukiamųjų, prakaitavimą ir šlapimo skyrimąsi skatinančių savybių. Juodųjų serbentų sultys su medumi geriamos sergant bronchitu, laringitu, padeda atsikosėti. Jos gerina apetitą, detoksikuoja organizmą, taip pat vartojamos sergant avitaminoze, mažakraujyste.
Sultys rekomenduojamos sergant gastritu su sumažėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu, skrandžio opalige, plonosios žarnos uždegimu, kraujagyslių ligomis, taip pat esant kraujo išsiliejimui. Jų geriama 100-150 g 3 kartus per dieną. Vietoje sulčių galima paruošti uogų užpilą (vienas valgomasis šaukštas sausų uogų vienai stiklinei verdančio vandens, aušinama, perkošiama ir geriama 1/3-1/2 stiklinės 2-4 kartus per dieną) arba nuovirą (1,5 šaukšto sausų uogų užpilama viena stikline vandens, verdama 30 min. ir geriama po vieną valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną).
Juodųjų serbentų lapai skatina šlapinimąsi, gydo reumatą, tonizuoja organizmą. Lapų užpilas (20 g smulkintų lapų vienai stiklinei verdančio vandens, aušinama, perkošiama ir geriama 1/3-1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną) gydo šlapimo pūslės akmenligę, kepenis, inkstų ir šlapimo pūslės ligas. Lapų nuoviras padeda šalinti iš organizmo šlapimo ir rūgštynių rūgščių perteklių, todėl vartojamas sergant podagra, reumatu ir sąnarių uždegimu. Uogos ir lapai rekomenduojami sergant ateroskleroze, hipertonija, sumažėjus kraujagyslių elastingumui. Nustatyta, kad juodieji serbentai (su kitais vaistais) padeda sutrikus širdies ritmui, sergant kardioneuroze, hemoraginiu vaskulitu, parodontozelr kt.
Liaudies medicina lapų nuoviru gydo odos, šlapimo pūslės ligas, inkstų akmenligę, reumatą ir persišaldymą. Uogų užpilu – podagrą ir hemorojų, sultimis – viršutinių kvėpavimo takų, žarnyno ligas, skrandžio opą, achiliją ir kt. Lapų ir jaunų šakučių nuovire maudomi vaikai, sergantys skrofulioze.
Serbentų pumpurai vartojami esencijai, sirupui ir likeriui gaminti.