Mėlynė

2vamy2Vaccinium myrtillus L. (Viržinių šeima)

Mėlynė yra nedidelis daugiametis krūmas, kurio šakniastiebis smarkiai šakojasi. Šakos ir keturbriauniai stiebai žali. Lapai trumpakočiai, iš abiejų pusių žali, smulkiai dantyti. Žiedai pavieniai, lapų pažastyse. Žydi gegužės-birželio mėn. Uogos – juodos su mėlynu apnašu, sultingos, saldžiarūgštės, malonaus aromato, prinoksta liepos-rugpjūčio mėn.

Lietuvoje mėlynė – paplitęs augalas. Gerai auga derlingame drėgname, rūgščiame dirvožemyje. Tankių mėlynių sąžalynų gausu Pietų Lietuvoje ir jos pietryčiuose, ypač beržynuose, pušynuose, eglynuose ir kt.

Vaistinei žaliavai vartojamos uogos ir lapai, kurie renkami prieš augalui pražystant ir žydėjimo pradžioje. Uogos renkamos prinokusios liepos-rugpjūčio mėn. sausu oru, rasai išdžiūvus. Iš pradžių apdžiovinamos gerai prapučiamoje pastogėje po skardos stogu, o vėliau šildomoje džiovykloje ne aukštesnėje kaip +60°C temperatūroje. Džiovintos uogos laikomos sausai 2 metus.

Mėlynių uogose yra 86,5% vandens, 8% angliavandenių (gliukozės, fruktozės), iki 0,6% pektino, 1,2% organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, chino, maleino, oksalo, pieno), tanidų, antocianglikozido mirtilino, vitamino C, P (480mg%), Bv B2, PP, karotino, inozito, mineralinių druskų (kalio, natrio, kalcio, mangano, fosforo, geležies), eterinio aliejaus. Lapuose yra iki 20% tanidų, 1,6% arbutino, mirtilino, kvercetino, kvercitrino, vitamino C, karotino, organinių rūgščių, mineralinių druskų (kalio, kalcio, fosforo, mangano, chromo, geležies, vario).

leo-mic-Vaccinium-myrtillus-693Uogos vartojamos šviežios, šaldytos, džiovintos ir apdorotos. Jos padeda kompleksiškai gydyti ūmias ir lėtines virškinamojo trakto ligas, viduriavimą, nes jų tanidinės medžiagos slopina uždegimus, krešina gleivinės paviršiuje esančias baltymines medžiagas. Žarnyno paviršiuje susidariusi plėvelė apsaugo ląsteles nuo nuolatinio dirginimo, o kartu mažina žarnyno peristaltiką, uždegimus, skausmus, gerina virškinimą. Uogų pektinai absorbuoja žarnyne esančias toksines medžiagas, mažina rūgimo ir puvimo procesus, drauge su organinėmis rūgštimis gerina žarnyno floros sudėtj ir veiklą.

Mėlynių uogos tinka sergant akmenlige, podagra, reumatu, gleukoma. Jas patariama vartoti vairuotojams, operatoriams, lakūnams, laikrodininkams. Dėl uogose esančių dažomųjų medžiagų rekomenduojama jų mažiau vartoti ligoniams su padidėjusiu kraujo krešamumu.

Gydymui vartojamos mėlynių uogų sultys. Jomis skalaujama esant gleivinės uždegimams (dantenų, burnos ertmės, ryklės ir kt.).

Mėlynių lapų užpilas (1 valgomasis šaukštas susmulkintų lapų užplikomas stikline vandens) tinka sergant šlapimo pūslės uždegimu, tulžies ir šlapimtakių akmenlige. Nustatyta, kad biologiškai aktyvios mėlynių medžiagos mažina cukraus kiekį kraujyje, tad jos padeda gydyti diabetą. Užpilas geriamas prieš valgį 3 kartus per dieną po stiklinę.

Liaudies medicina pataria gerti mėlynių lapų arbatą nuo kosulio, cukraligės, pykinimo, skrandžio skausmų, šlapimtakių uždegimo, viduriavimo, kraujavimo ir t.t.

Mėlynių uogų ir lapų užpilo nepatartina gerti sergant infekcinė kilmės viduriavimu, nes tai apsunkintų diagnozuoti ligą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.