Paprastoji žemuogė

Fragaria vesca

Botaninis aprašymas:
Daugiametis 5-20cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, rusvas, driekiasi horizontaliai arba įstrižai, padengtas lapų ir prielapių liekanomis. Vieni stiebai šliaužiantys, ploni, įsišaknijantys; kiti- statūs, žydintys. Lapai trilapiai: vidurinysis lapelis kotuolas, kiaušiniškas, šoniniai dažniausiai bekočiai, stambiai dantyti, su rausvomis liaukutėmis, apatinė jų pusė melsvai žalia, gausiai pūkuota. Stiebas ir lapkočiai plaukuoti. Žiedai balti, iki 2cm skersmens, po keletą susitelkę skėtiškuose žiedynuose. Žydi gegužės-birželio mėnesiais, uogos prinoksta birželio-liepos mėnesiais. Vaisius- sutelktinė, kiaušiniška, tariama uoga, nes tikri vaisiairiešutėliai (sėklytės) išsidėstę uogos paviršiuje esančiose duobutėse. Dauginasi šliaužiančiais ūsais ir sėklomis. Šviesomėgis, saulėtų vietų augalas. Maistinis, dekoratyvinis, uoginis, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Beveik visoje Europoje, Rytų Azijoje, Amerikoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač kirtimuose, retmėse, pamiškėse, šlaituose. Mėgsta derlingus dirvožemius. Paplitęs visoje respublikoje. Dažnas.

Auginimas:
Žemuogės auga derlingose, orui ir drėgmei laidžiose dirvose, saulėtoje vietoje. Žydi ir vaisius nokina tik gegužės-birželio mėnesiais, o daržuose ir soduose auginama remontantinė forma, kuri žydi ir dera per visą vasarą iki rudens. Jas galima auginti kambaryje kaip nokinančias uogas vazonines gėles. Dirva žemuogėms ruošiama 10-15 dienų prieš sodinimą, patręšiama mėšlu(50-60kg/10m2), o pavasarį juo mulčiuojama. Dauginama šliaužiančiais ūgliais. Sodinama 15x30cm atstumais. Svarbu ravėti piktžoles, purenti dirvą. Vienoje vietoje auginama 2-3 metus.
* * *
Vaistinė žaliava- žemuogių lapai ir žemuogių vaisiai(uogos). Lapai skinami augalams žydint: natūraliose augimvietėse augančių augalų- gegužės-birželio mėnesiais, auginamų- per vasarą uogos renkamos birželio-liepos mėnesiais ir iki rudens. Lapai skinami be lapkočių, augalams žydint, džiovinami pastogėje, vėdinamoje patalpoje arba pavėsyje, paskleisti plonu sluoksniu, vartant juos kartą per dieną. Išdžiuvę lapai turi būti žalios spalvos, silpno kvapo. Sausi lapai laikomi sausoje, tamsioje, vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 1 metus. Nunokusios uogos renkamos giedrą, saulėtą dieną. Džiovinama džiovykloje 45-55°C temperatūroje, paskleidus plonu sluoksniu ant sietų. Tinka vartoti 1,5-2 metus. Lapuose rasta vitaminų: C(iki 330mg%), B1, B6, folio rūgšties, karotinoidų(iki 32mg%), flavonoidų(iki 160mg%), antocianinų, raugų(3,0-4,0%), eterinio aliejaus, sacharidų, fosforo druskų. Vaisiuose yra vitaminų: B grupės(B1, B2 – 0,03-0,07mg%), K(iki 1,0mg%), E(iki 0,78mg%), C(25-96mg%), PP(iki 40mg%), folio rūgšties, karotinoidų(iki 10mg%), sacharidų(sacharozės, gliukozės,
fruktozės- 10,0-15,0%), organinių rūgščių(citrinų, obuolių- 1,0-2,0%), raugų(iki 0,4%), pektinų (0,6-1,5%), eterinio aliejaus, flavonoidų, antocianinų, mangano, kobalto, geležies, kalio, natrio, fosforo, kalcio druskų.

Vartojimas medicinoje
Apie gydomąsias žemuogių savybes buvo žinoma jau gilioje senovėje. Žemuogių preparatai vartojami gydant skrandžio ir žarnyno uždegimus, viduriavimus, žarnyno atoniją, kepenų ligas(geltligę), skorbutą, viršutinių kvėpavimo takų katarus, reumatą, podagrą, neurozes, mažakraujystę, inkstų, tulžies ir šlapimo pūslės akmenligę. Jie „valo“ kraują ir stabdo kraujavimus, yra antsvorį mažinančių dietų sudėtyje, skatina šlapimo skyrimąsi, greitina medžiagų apykaitą. Arbatos vartojamos nuo aterosklerozės, bronchų astmos, hemorojaus mazgų ir gimdos kraujavimų, hipertoninės ligos ir sutrikus druskų apykaitai.

Liaudies medicinoje
Žemuogių lapų arbatą vartoja nuo ankščiau minimų ligų. Taip pat gydo podagrą, cukraligę, anginą, dizenteriją, vidurių užkietėjimą, peršalimo ligas, skatina šlapimo išsiskyrimą atsiradus įvairiems pabrinkimams, stiprina nusilpusį organizmą. Seniau žmonės žemuogių uogų ir lapų užpilu gydė geltligę, šaknų nuoviru- hemorojų. Šiltame vandenyje nuplautus lapus dėdavo ant pūliuojančių ir sunkiai gyjančių žaizdų. Uogos malšina skausmus, ypač sergant reumatinėmis sąnarių ligomis. Kramtant žemuoges tirpsta dantų akmenys.
– Išoriškai žemuogėmis gydomos žaizdos, pūliniai, egzemos, spuogai.
– Žemuogės vartojamos homeopatijoje. Kosmetikoje iš žemuogių daromos kaukės riebiai, išsiplėtusiomis poromis odai, gaminamas odą balinantis ir tonizuojamasis kremas. Šviežių uogų sultimis tepama strazdanota ir dėmėta oda.

Organizmui stiprinti
❖ Šaukštą džiovintų, susmulkintų lapų užpilti stikline verdančio vandens. Po 2val nukošti ir vartoti po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Gydo bronchų astmą
❖ Šaukštą susmulkintų žemuogės lapų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, palaikyti 15min, nukošti. Gerti po šaukštą 4-5 kartus per dieną.

Nuo mažakraujystės
❖ 2 šaukštus džiovintų vaisių užpilti 1,5 stiklinės karšto vandens, palikti tamsoje 1val, po to pašildyti iki virimo. Po 20min nukošti ir vartoti po 1/2 stiklinės 3 kartus per dieną 0,5val prieš valgį. Jei uogos užplikomos termose, arbatą vartoti po 3val tokiomis pat dozėmis.

Sergant inkstų akmenlige
❖ Imti 2 dalis paprastosios žemuogės lapų, vieną dalį bruknių ir juodųjų serbentų uogų. Šaukštą džiovinto ir susmulkinto mišinio užpilti 300ml verdančio vandens, palaikyti 30min, nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės(100ml) 3 kartus per dieną.

Gydo egzemas
❖ Švariai nuplauti paprastosios žemuogės uogas ir lapus. Šaukštą uogų sutrinti į košelę, o lapus užpilti verdančiu vandeniu. Uogų košelę ir suminkštėjusius lapus dėti ant egzemos pažeistos vietos, aprišti. Po 2val pakeisti.

Kaukė riebiai, išsiplėtusiomis poromis odai
❖ Išplakti šaukštą šviežių žemuogių uogų sulčių ir kiaušinio baltymo ir tepti veidą.

Maistui
Iš žemuogių verdami kompotai, uogienės, spaudžiamos sultys, gaminamas sirupas, drebučiai ir taip toliau. Žemuogių lapai vartojami arbatoms, arbatų mišiniams kaip vitaminų papildas, taip pat gaivoms, nealkoholiniams gėrimams gaminti.
– Šviežios žemuogės, stiklainiuose užpiltos medumi ir sandariai uždarytos bei laikomos vėsioje vietoje arba nešildomoje patalpoje, žiemą vartojamos ir kaip vaistas, ir kaip kvapus desertas, kuriuo pagardinama varškė, ledai ir kita.
– Džiovintas galima vartoti vietoj džiovintų vynuogių(razinų).
– Ilgesnį laiką pastovėjusi virtų žemuogių uogienė praranda malonų kvapą, įgauna karstelėjusį skonį. Šito galima išvengti, jeigu į verdamą uogienę įdėsite rabarbarų.

Žemuogės pieno padaže
Produktai: 500g žemuogių, 2 šaukštai varškės, stiklinė grietinėlės, cukraus ir vanilės pagal skonį.
❖ Nuplautas ir nuvalytas uogas sudėti į indelius, varškę arba sūrio masę ištrinti su grietinėle arba šviežiu kefyru, įdėti vanilės ir cukraus pagal skonį. Gautu padažu užpilti uogas.

Žemuogių kisielius
Produktai: Stiklinė uogų, 1/2 stiklinės cukraus, 2,5 stiklinės vandens, 2 šaukštai krakmolo.
❖ Uogas nuvalyti, nuplauti ir pertrinti per sietelį. Išvirti sirupą(vandenyje pavirti cukrų), į jį supilti vandeniu praskiestą krakmolą, užvirti, sumaišyti su pertrintomis uogomis ir atšaldyti.

Desertinė žemuogių sriuba
❖ 400g uogų nuplauti, suberti į indą, apibarstyti trečdaliu stiklinės cukraus ir palikti 6-8val. Dar 1/2 stiklinės cukraus ištirpinti 1,2l vandens, užvirti, įpilti šaukštą praskiesto krakmolo, vėl užvirti, supilti žemuoges kartu su išsiskyrusiomis sultimis, sumaišyti, atšaldyti. Valgyti su plakta, grietinėle. Tokią sriubą galima virti iš braškių, aviečių, trešnių ir kitų saldžių uogų. Kai kuriems žmonėms žemuogės sukelia alergiją, pradeda pykinti, svaigti galva, niežėti odą.
Tokiu atveju žemuogių geriau nevalgyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.