Pisum sativum
Botaninis aprašymas:
Vienametis 30-150cm aukščio pilkai ar gelsvai žalias augalas su laiba, ilga, šakota liemenine šaknimi ir pavieniu stiebu. Stiebas laipiojantis arba kylantis, nešakotas, plikas, tuščiaviduris, šiek tiek kampuotas. Lapai ant ilgų lapkočių, poromis priešiškai plunksniški, iš 4-6 lapelių, baigiasi dideliu ir šakotu ūseliu. Lapeliai ploni, kiaušiniški, lygiakraščiai, pjūkliški ar dantyti, bukomis, trumpai dygliuotomis viršūnėmis. Žiedai balti. Tipingas savidulkis augalas, nors kartais gali apsidulkinti ir kryžmiškai. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Vaisiusankštis, kurioje yra apvalios ar netaisyklingos žalsvai geltonos, rausvai gelsvos ar žalios, nelygu veislė, sėklos.
Paplitimas:
Žirnis žinomas nuo IVa. Kilęs iš Rytų Afganistano ir Šiaurės Indijos. Europoje paplito VIII-Xa. Tuomet žirniai buvo vartojami maistui Prancūzijoje ir Anglijoje. Dabar auginami beveik visoje Europoje, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje žirniai dvaruose auginti jau IX-XIIIa. Dabar auginami daržuose, sėjami laukuose kaip maistiniai ir pašariniai augalai.
Auginimas:
Auginimo sąlygoms žirniai nereiklūs, tačiau nemėgsta rūgščių dirvų. Sėjami anksti pavasarį, nes vėliau pasėtus puola kenkėjai. Tinkamiausias sėjos laikas- balandžio pabaigagegužės pradžia. Sėjami 5-6cm gyliu. Žirniai pradeda dygti 4-8°C temperatūroje, o jų lapai ir stiebai pakenčia iki -6°C šalnas. Darže žirnius geriausia sėti išilgai lysvės dviem eilėmis, paliekant nuo kraštų 10cm atstumą. Kad žirniai augdami neišgultų, lysvėje iš vidaus pusės įsmeikite atramas.
* * *
Žirniuose yra 50% krakmolo, 0,6-1,5% riebalų, iki 27% baltymų, kurių sudėtyje yra žmogaus organizmui labai reikalingų aminorūgščių: lizino, tirozino, cistino, arginino ir kitų; karotino, vitaminų C, B1, B2, PP. Be to, sėjamuosiuose žirniuose gausu kalio, fosforo, magnio, geležies ir kalcio druskų.
Liaudies medicinoje
Vartojamas žirnių sėklų arba žolės nuoviras- skatina šlapimo išsiskyrimą sergant inkstų akmenlige.
– Pūliniams ir šunvotėms minkštinti daromi kompresai iš žirnių miltų.
Maistui
Tinka sriuboms, košėms, konservams. Subrendę žirniai valgomi virti, dedami į įvairias mišraines, konservuojami. Nesubrendusios žalios sėklos valgomos šviežios ir konservuotos.
– Žirniuose yra daug vertingų maisto medžiagų, todėl jie dažnai vaitojanti dietai.
Žirnių košė
Produktai: 1/2 kg žirnių, 200g šoninės ar lašinių, svogūnas ar svogūnų laiškų, druskos.
❖ Žirnius(be luobos) perrinkti, nuplauti ir išbrinkinti vandenyje. Užpilti dar vandens, kad visai apsemtų, ir virti. Jei vanduo išverda, į žirnius reikia įpilti dar truputį karšto vandens, kad išvirę žirniai būtų kaip košė. Pasūdyti. Košę užpilti spirgučiais su svogūnu.
Omletas su konservuotais žaliaisiais žirneliais
Produktai: 3 kiaušiniai, šaukštas sviesto, 200g žirnelių, pagal skonį druskos, krapų.
❖ Kiaušinius išplakti su trupučiu druskos ir svieste iškepti omletą. Užberti nusunktus žirnelius, susukti ir dar truputį pakepti ant silpnos ugnies. Pabarstyti žaliais krapų lapeliais.
Aukštaitiškas žirninis blynas
Produktai: 2-3 stiklinės žirninių miltų, vandens, druskos.
❖ Iš miltų ir pasūdyto vandens išmaišyti tirštoką tešlą ir mediniu šaukštu labai gerai išplakti. Kuo daugiau į tešlą patenka oro, kuo ji puresnė, tuo geresnis, puresnis ir skanesnis kepinys. Išplaktą tešlą sukrėsti į riebalais išteptą ir miltais pabarstytą skardą ir 40-50min kepti krosnyje. Iškepusį blyną tuojau valgyti su varške pusryčiams.
Atšalęs jis sukietėja ir yra neskanus.