Sėjamasis grikis

Fagopyrum esculentum

Botaninis aprašymas:
Vienametis 15-70cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė. Stiebas status, mažai šakotas, vagotas, rausvas, vaisiams bręstant raudonas, tuščiaviduris. Lapai širdiškai trikampiški arba širdiškai strėliški, beveik penkiakampiai, nusmailėjusiomis viršūnėmis; apatiniai ilgakočiai, viršutiniai
bekočiai. Žiedai dvilyčiai, žalsvi, rausvi arba balti, susitelkę į kekes. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Vaisiai bręsta pamažu. Vaisiai(grūdai) nešvariai rudi, 6-7mm ilgio, tribriauniai, su lygiomis, aštriomis briaunomis ir smailiais galais. Maistinis, medingas, sideralinis, pašarinis, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Kilęs iš Centrinės Azijos. Paplitęs Europoje. Manoma, kad sėjamuosius grikius pirmieji pradėjo auginti Rytų Azijos stepių gyventojai. Iš ten Xa grikių auginimas išplito Kinijoje, viduramžių pabaigoje grikiai pradėti auginti Rytų Europoje, o dar vėliau – Vidurio ir Vakarų Europoje. Grikiai į Europą pateko iš Senosios Indijos ir Kinijos šalių: pirmiausia- į Armėniją, iš jos – į Graikiją. Iš čia plito į kitas šalis. Matyt, iš graikų ir pavadinimas kilęs.
Pavyzdžiui, bulgarai ir rusai juos vadina grečicha, portugalai – gryka. Lietuvoje auginamas sausuose smėlio dirvožemiuose, laukuose. Kartais kaip piktžolė pasitaiko pakelėse, dykvietėse, ant geležinkelio pylimų. Auginamas rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje, kitur retas. Augaliniai archeologiniai radiniai rodo, kad Lietuvoje grikių kultūra labiau paplito apie XII-XIIIa.

Auginimas:
Auginti tinka atviros, saulėtos vietos ir lengvesnės dirvos. Auga rūgščiuose priesmėliuose, nusausintuose durpynuose, nelabai laidžiose žemėse. Nemėgsta kalkingų, drėgnų dirvų. Tinkamiausia dirvožemio reakcija pH 5-6,5. Geriausias priešsėlis yra mėšlu tręštos kaupiamosios kultūros, žieminiai javai. Vegetacijos pradžioje ir žydėjimo metu augalams reikia šilumos. Sėjama po šalnų, birželio mėnesio pradžioje eilėmis siaurais(7-10cm) arba plačiais(20-30cm) tarpueiliais. Sudygsta per 10-13 dienų. Žydi 4-6 savaites, tada jų aromatas pasklinda po visą lauką.
– Lotyniškai fagus- bukas, graikiškai pyros-kvietys; grikio vaisių forma panaši į buko riešutėlius.
* * *
Žaliava – grikių žolė ruošiama žydėjimo metu(birželio-rugpjūčio mėnesiais). Nupjautos 35-40 cm žydinčios augalų viršūnės džiovinamos pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 35-40°C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Vartoti tinka 2 metus.
Augalų žolėje kaupiasi flavonoidai(rutino iki 5%), askorbo, folio rūgštys, proteinai(11-12%), chlorogeno, galo, kavos rūgštys; vaisiuose- krakmolas(50-67%), baltymai(8-10%), vitaminai(B1, B2), mineralinės medžiagos(geležis, kalcis, fosforas).

Vartojamas medicinoje
Iš grikių lapų išskirtas rutinas veikia kaip vitaminas P. Jis vartojamas su askorbo rūgštimi kraujagyslių sienelėms stiprinti, sergant kai kuriomis infekcinėmis ligomis, reumatu, išsiliejus kraujui akies tinklainėje ir profilaktiškai nuo spindulinės ligos.

Liaudies medicinoje
Griki7 žolės užpilu gydo kosulį, reumatą, aterosklerozę, hipertoninę ligą, mažakraujystę. Švieži susmulkinti arba sveiki lapai keliais sluoksniais uždedami ant pūlinių ar pūliuojančių žaizdų. Manoma, kad lapai gydo dėl juose esančių fitoncidų, kurie naikina pūlines bakterijas. Iš sijotų grikių miltų gaminami pabarstai(pudra) ir minkštinamieji kompresai vaikams.

Nuo kosulio
❖ Šaukštą susmulkintų žiedų užpilti 500ml verdančio vandens. Po 2val nukošti. Gerti po 1/4-1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Maistui
Grikių vaisiai(grūdai) baltymų kiekiu prilygsta ankštinėms kultūroms: jų kruopos, miltai yra vertingi dietiniai produktai. Grikių kruopos vartojamos sriuboms, košėms, apkepams gaminti; iš jų kepami paplotėliai, blynai. Kruopos vartojamos kaip atskiras patiekalas ir kaip garnyras, įdaras bei kruopų apkepai. Grikių košės rekomenduojamos nutukus.

Biri grikių košė
Produktai: 1,5 stiklinės grikių kruopų, 3 stiklinės vandens, druskos pagal skonį.
❖ Grikių kruopas paskrudinti keptuvėje(be riebalų), supilti į puodą ir užpilti verdančiu vandeniu, leisti nusėsti, vandenį nupilti ir vėl užpilti pasūdytu verdančiu vandeniu, išmaišyti ir virti, kol sutirštės. Indą uždengti dangteliu ir košę įdėti į orkaitę, kad šustų. Patiekti karštą su sviestu.

Grikių kruopų maltinukai
Produktai: Stiklinė grikių kruopų, 200g varškės, 1-2 kiaušiniai, šaukštelis cukraus, 0,5 stiklinės džiuvėsėlių, 2 šaukštai sviesto ar aliejaus.
❖ Į pasūdytą verdantį vandenį supilti kruopas ir maišant pavirti 30min, kol sutirštės. Po to košę atvėsinti. Į gerai ištrintą varškę įdėti cukraus, išplaktą kiaušinį, virtas kruopas, gerai išmaišyti ir daryti apvalius maltinukus. Pagamintus maltinukus apvolioti džiuvėsėliuose ir iš abiejų pusių apkepinti aliejuje. Maltinukus valgyti su grietine.

Grikių kruopų apkepas
Produktai: 2 stiklinės grikių kruopų, 2 stiklinės vandens arba pieno, 2 šaukštai sviesto, 2 šaukštai grietinės, 2 stiklinės varškės arba grybų, kepenų ar kiaušinių įdaro, druskos pagal skonį.
❖ Išvirti grikių košę. Apkepo indą ištepti riebalais, pabarstyti džiuvėsėliais ir dėti vieną sluoksnį grikių košės, kitą sluoksnį bet kurio recepte minėto įdaro. Viršutinis sluoksnis turi būti grikių košės. Viršų užpilti grietine ir kepti orkaitėje. Į stalą tiekti su visu indu, kuriame kepė, ir užpilti tirpiniu sviesiu bei grietine.

Kitos panaudojimo sritys
-Sėjamasis grikis- vertingas medingasis augalas. Grikiai apdulkinami kryžminiu būdu, dažniausiai bičių ir kitų vabzdžių. Žydintis grikių laukas atrodo tarsi didžiulis avilys. Daugiausia nektaro išsiskiria ryte ir iki pusiaudienio. Kitą dienos pusę, ypač karšiu oru, nektaras išdžiūsta, o per  sausras visai nesiskiria. Vidutinis medaus derlius- 200kg/ha, optimaliomis sąlygomis- iki 500kg/ha. Grikių medus yra tamsiai rudas, malonaus kvapo, labai gero skonio.
Rekomenduojama grikius saikingai vartoti pagyvenusiems žmonėms; padidėjus kraujo krešėjimui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.