Apium graveolens
Botaninis aprašymas:
Dvimetis, kultūroje vienametis 30-100cm aukščio stipriai kvepiantis žolinis augalas. Šaknis šakota, mėsinga, ropės formos. Stiebas status, storas, dažniausiai tuščiaviduris, labai šakotas. Lapai tamsiai žali, blizgantys, apatiniai triskart plunksniškai suskaldyti, viršutiniai trilapiai. Skėčiai nedideli, iki 20cm skersmens, su 6-12 trumpų stipinų. Žiedeliai žalsvai gelsvi arba balzgani. Žydi liepos-spalio mėnesiais, vaisiai pradeda bręsti rugpjūčio pabaigoje. Vaisiairutuliški, briaunoti, pilkšvai rudi skeltavaisiai. Daržovinis, prieskoninis ir vaistinis augalas.
Paplitimas:
Augalas kilęs iš Viduržemio jūros pakraščių. Daugiau kaip prieš 2000m jis buvo auginamas egiptiečių, graikų, romėnų ir tik XVIIIa plačiau pradėtas auginti Europoje. Savaime auga Vakarų, Pietų ir Vidurio Europoje, Rusijos europinėje dalyje, Viduržemio pajūrio šalyse, Kaukaze, Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje, Balkanuose, Šiaurės Afrikoje. Kultivuojamas ir sulaukėjęs Amerikoje, Australijoje. Savaime respublikoje neauga. Auginamas kaip daržovė ir prieskoninis augalas daržuose.
Auginimas:
Salierai gerai auga atviroje vietoje ir kalkingoje, gerai įdirbtoje ir mėšlu bei mineralinėmis trąšomis patręštoje, pakankamai drėgnoje dirvoje. Dauginama sėklomis, kurios renkamos rugsėjo pabaigoje- spalio pirmoje pusėje. Kovo pradžioje sėklos sėjamos į dėžutes, vėliau daigeliai auginami šiltadaržio lysvėse, o jiems paaugus persodinami j dirvą(gegužės pirmoje pusėje). Sėklos būna daigios 4-5 metus, šviežiai surinktų sėklų daigumas didžiausias(apie 80%).
– Lotyniškai apis – bitė, nes bitės noriai lanko gausius nektaro šio augalo žiedus. Arba graikiškai apion kilo iš lotyniško apex- viršūnė; šio augalo vainikais iškilmių proga vainikuodavo karžygius ir valdovus.
* * *
Vaistinė žaliava- salierų šaknys ir salierų vaisiai. Šaknys kasamos rugsėjo pabaigoje- spalio pradžioje; sėklos renkamos rugsėjo pirmoje pusėje. Šaknys kasamos pirmųjų auginimo metų rudenį, nupurtomos žemės, šakniavaisiai sudedami į medines dėžes ir užpilami smėliu. Laikomi vėsioje, tinkamo drėgnumo patalpoje 6-8 mėnesius. Ruošiant vaisius antraisiais auginimo metais rugsėjo pradžioje pjaunama antžeminė dalis, surišama nedideliais pluoštais ir pakabinama gerai vėdinamoje patalpoje. Ant grindų patiesiamas
popierius, kad ant jo kristų bręstančios sėklos. Taip sumažinami sėklų nuostoliai, kurie būna renkant vėliau subrendusias sėklas. Sėklos(vaisiai) laikomos popieriniuose maišeliuose sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 2-3 metus. Šaknyse rasta eterinio aliejaus, dideli kiekiai krakmolo, gleivių, mineralinių medžiagų: kalcio, natrio, kalio, magnio, fosforo ir kitų; yra cholino, asparagino, acto ir sviesto rūgščių; vitaminų: B1, B2, C, karotino. Sėklose- eterinio aliejaus(2,0-3,0%), kurio pagrindinės dalys- limonenas(60%) ir selinenas(10%). Salierų lapuose yra iki 170mg% vitamino C, mineralinių medžiagų(magnio, jodo, geležies, kalcio ir kitų).
Vartojimas medicinoje
Salierų preparatai stimuliuoja inkstų veiklą, gerina apetitą, miegą, lytinių liaukų kraujo apykaitą, malšina skausmą, slopina alergines reakcijas. Jais gydomos neurozės ir dėl antsvorio pasireiškiantys medžiagų apykaitos sutrikimai. Šakniavaisių sultys ir užpilas skiriami sergant šlapimo pūslės akmenlige, uždegimu. Teigiamai veikia gydant gastritus, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, lėtinius kolitus, ypač užkietėjus viduriams. Sultimis gydoma dilgėlinė, alergiški dermatitai, diatezės, cukraligė. Išoriškai sultimis arba šakniavaisių košele gydomos pūlingos žaizdos, opos, odos pažeidimai.
Liaudies medicinoje
Dažniau vartojamos sėklos kaip diuretinė priemonė sergant šlapimo pūslės ir inkstų ligomis, artritais, reumatu, neurozėmis; jos turi baktericidinių savybių. Salierų sultys taip pat gerina apetitą, skatina medžiagų apykaitą, stiprina nervų sistemą.
Apetitui gerinti
❖ 2 šaukštus susmulkintų šaknų užpilti stikline(200ml) šalto vandens, po 2val nukošti. Gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną. Apetitui gerinti užpilą vartoti 30min prieš valgį.
Sergant šlapimo pūslės ligomis
❖ Šaukštelį susmulkintų vaisių užpilti stikline(200ml) verdančio vandens. Po 10-15min nukošti ir gerti po 1/3 stiklinės 3-4 kartus per dieną.
Salierų sultys
❖ Šviežių šakniavaisių sulčių gerti 2-3 kartus per dieną po šaukštą prieš valgį- gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo reumatą, inkstų bei nervų ligas.
❖ Vieną savaitę 4 kartus per dieną gerti po šaukštą salierų sulčių 15min prieš valgį.
Maistui
Maistui vartojami salierų lapai, šaknys ir lapkočiai. Švieži, džiovinti ir sūdyti salierų lapai tinka žuvų, silkių, daržovių patiekalams, sriuboms ir padažams, marinatams, konservams paskaninti. Be to, iš salierų verdamos sriubos, gaminami karšti patiekalai ir salotos. Kai kur salierai vartojami juodai duonai, sūriams ir gėrimams aromatizuoti.
Salierų ir dilgėlių salotos
Produktai: 5 salierų šaknys, svogūnas, 30g dilgėlių, 1/2 stiklinės kefyro, druskos.
❖ Salierų šaknis nuplauti, sutarkuoti stambia tarka, įdėti sukapotų svogūnų, smulkiai supjaustytų dilgėlių lapų, kefyro, druskos, krapų lapų.
Kepti salierai
Produktai: 1,5kg salierų, 2 šaukštai pyrago džiūvėsėlių ar miltų, 100g sviesto, druskos.
❖ Salierus nuvalyti, nuplauti, supjaustyti griržinėliais ir virti 10min pasūdytame ir parūgštintame vandenyje. Išvirus nusausinti, pavolioti pyrago džiūvėsėliuose ar miltuose ir kepti karštuose riebaluose, kol gražiai iš abiejų pusių pagels. Valgyti užpylus tirpintu sviesiu su bulvėmis ir raugintais agurkais vakarienei.
Salierai su grybais
Produktai: 5 salierų šaknys, 2 svogūnai, šaukštas miltų, šaukštas aliejaus, 100g troškintų grybų, druskos, pipirų, lauro lapelių.
❖ Salierų šaknis nuplauti, nulupti, supjaustyti griežinėliais, išvirti pasūdytame vandenyje. Smulkiai supjaustytus svogūnus apkepinti nedideliame, aliejaus kiekyje, įdėti miltų, praskiesti vandeniu ir troškinti iki
reikiamo tirštumo. Sumaišyti su virtais salierais ir troškintais grybais, įdėti druskos, pipirų, lauro lapelį ir troškinti 20min. Valgyti karštus.