Juglans regia
Botaninis aprašymas:
Stambus 20-35m aukščio medis. Liemuo tiesus, 1-2m skersmens; žievė pilka, jaunų lygi, senų supleišėjusi. Vainikas tiesus ir išsikerojęs. Lapai 20-40(60)cm ilgio, standūs, neporiškai plunksniški, sudaryti iš (5)7-11 lapelių; lapeliai iš viršaus pliki, tamsiai žali, blizgantys, apačioje matiniai,
tarpugyslių kampuose plaukuoti; viršūninis lapelis didžiausias, smailiu galu. Sutrinti lapai maloniai kvapia. Kuokeliniai žiedai išauga praėjusių metų ūgliuose- daugiažiedžiuose 8-12cm ilgio žalios spalvos nusvirusiuose žirginiuose; piesteliniai žiedai pavieniai arba po 2-4 žiedyne išauga drauge su lapais šiųmečių ūglių viršūnėse; jų apyžiedis žalias. Žydi gegužės mėnesiais, vaisiai subręsta rugpjūčio mėnesiais. Vaisius- rutuliškas arba ovališkas kietas kaulavaisis(riešutas). Apyvaisis žalias, plikas, vaisiui nunokus sutrūksta dar ant medžio arba vaisiui nukritus. Sėkla dviskiltė. Gyvena 300-400 metų. Vaistinis, maistinis, dekoratyvinis ir medingas augalas.
Paplitimas:
Savaime auga Azijoje, Balkanų pusiasalio pietuose, Irane, Afganistane. Auginamas Vakarų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Amerikoje, Kinijoje, Japonijoje. Savaime Lietuvoje neauga, bet auginamas pavienių sodininkų.
Auginimas:
Gerai auga derlinguose karbonatiniuose priesmėlio arba priemolio dirvožemiuose. Žiemą nukenčia nuo šalčių. Dauginama vaisius sodinant rudenį. Derėti pradeda 8-10 metais. Dera beveik kasmet, nors geresni derliai būna kas 2-3 metai. Auga greitai ir apie 60 metus augalai pasiekia augimo maksimumą.
– Romėnų duotas augalui pavadinimas. Lotyniškai juglans sudarytas iš žodžių Jovis glans- Jupiterio gilė.
* * *
Vaistinė žaliava – riešutmedžių lapai. Lapai skinami birželio mėnesiais. Graikinių riešutmedžių lapai skinami visiškai išsivystę, balzamo aromato. Atskiri lapeliai nuskabomi nuo centrinio lapkočio ir tuojau pat dedami plonu sluoksniu ant švaraus popieriaus ar audinio ir džiovinami saulėje. Patamsėję, pajuodę lapai žaliavai netinka. Paruošta žaliava pakuojama į daugiasluoksnius popierinius maišus, laikoma gerai vėdinamoje, vėsioje 8-15°C temperatūros tamsioje patalpoje lentynose. Tinka vartoti 1-2 metus. Lapuose kaupiasi raugai(iki 10%), flavonoidai(kvercetinas, hiperozidas, avikuliarinas, kvercitrinas), galo, elago, kavos ir neochlorogeno rūgštys, eterinis aliejus(0,01-0,03%), askorbino rūgštis(iki 1,0%), vitaminai B1, PP, karotinoidai. Sėklose(branduoliuose) yra riebalinio aliejaus(58,0-75,0%), kurio sudėtyje daugiausia- linolio, oseino ir linoleno rūgščių, trigliceridų, baltymų(9,0-18,0%), sacharidų(iki 7,0%), vitaminų B1, E, P, C, karotinoidų, mineralinių medžiagų. Žaliame mėsingame apyvaisyje kaupiasi askorbo rūgštis(iki 3,0%), raugai(iki 25,0%), hidrojuglonai. Literatūroje nurodoma, kad nesubrendusiuose graikinių riešutmedžių vaisiuose askorbo rūgšties yra 9 kartus daugiau negu erškėčių vaisiuose.
Vartojimas medicinoje
Iš graikinių riešutmedžių lapų gaminami vandeniniai užpilai, nuovirai, tepalai. Lapų užpilas vartojamas kaip medžiagų apykaitą gerinantis, organizmą stiprinantis, viduriavimą gydantis ir sutraukiantis vaistas, veikia hipoglikemiškai, didina kraujo krešėjimą. Išoriškai koncentruotas riešutmedžių lapų nuoviras- tinkantis priedas gydomosioms vonioms, naudojamas apiplovimams, pavilgams sergant odos ligomis(pūlingais išbėrimais, egzema); juo skalaujama burnos ertmė ir gerklė sergant burnos gleivinės uždegimais.
– Hipokratas graikinių riešutmedžių žaliais apvalkalais gydė nuo kirmėlių.
– Nesubrendę graikinių riešutmedžių vaisiai vartojami homeopatijoje.
– Visos graikinio riešutmedžio dalys vartojamos įvairių šalių liaudies medicinoje. Daugelyje šalių riešutmedžių aliejų vartoja terminiams nudegimams ir negyjančioms žaizdoms gydyti.
– Riešutmedžių apyvaisių ir lapų nuovirai Vakarų Sibiro liaudies medicinoje laikomi gera tonizuojamąja ir „kraujo valomąja“ priemone.
– Alžyro vietiniai gyventojai riešutmedžių šaknų ir jaunų augalų kamienų žieve įtrina dantenas, taip stiprindami jas.
– Vokietijoje riešutmedžių lapų preparatais gydomos odos ligos.
Gydo viduriavimą
❖ 1-2 šaukštelius susmulkintų lapų termose užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, po 15-20min nukošti, nuspausti. Gerti po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną.
Maistui
Riešutai vartojami maistui, konditerijos ir kulinarijos gaminiams.
Kitos panaudojimo sritys
– Iš riešutų gaunamas geros kokybės valgomasis ir techninis aliejus, naudojamas poligrafijos pramonėje ir tapyboje.
– Išspaudos tinka pašarui.
– Mediena vertinga, kieta, skali, patvari, šiek tiek blizganti, puikiai poliruojasi, labai gražios tekstūros, dėl to vertinama faneros, apdailos ir baldų gamyboje.