Sėjamoji petražolė

Petroselinum crispum

Botaninis aprašymas:
Dvimetis iki vieno metro aukščio kvapus žolinis augalas. Šaknis liemeninė, verpstiška, gelsvai balta. Stiebas status, šakotas, plikas. Lapai pliki, blizgančia viršutine puse, triskart plunksniškai suskaldyti, lygūs arba garbanoti. Žiedynassudėtinis skėtis, susidedantis iš daugelio stipinų. Žiedeliai dvilyčiai, smulkūs, žalsvai gelsvi. Žydi birželio-liepos, o sėklos sunokstą rugpjūčio mėnesiais. Vaisius- pailgai kiaušiniška, žalsvai ruda sėkla. Prieskoninis, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Sėjamoji petražolė kilusi nuo Viduržemio jūros, kur ir dabar savaime auga upių pakrantėse. Ji plačiai buvo kultivuojama senovės Graikijos soduose. Daugiau pradėta auginti kaip prieskoninis augalas viduramžiais. Lietuvoje auginama daržuose ir soduose kaip prieskoninė daržovė. Skiriamos dvi petražolių atmainos: lapinė ir šakninė.

Auginimas:
Gerai auga puveningoje, pakankamai drėgnoje dirvoje. Dauginama sėklomis, kurios sėjamos anksti pavasarį į dirvą eilėmis, kaip ir morkos. Sėklos įterpiamos 1-1,5cm gyliu. Sudygsta per 15-20 dienų. Išdygusias petražoles, kai susiformuoja 2-3 lapeliai, reikia retinti, patręšti, purenti tarpueilius, ravėti piktžoles, laistyti. Norint išsiauginti sėklų, paliekami sėklojai. Jie gerai peržiemoja, kitais metais žydi ir subręsta sėklos.
* * *
Vaistams vartojami švieži ir džiovinti augalo lapai bei šaknys ir vaisiai. Lapai pjaunami rugpjūčio mėnesiais ir džiovinami. Šaknys kasamos pirmųjų auginimo metų rudenį. Vaisiai renkami skėriams pradėjus gelsti. Susluoksniuotas su smėliu šaknis galima laikyti vėsiame rūsyje arba džiovinti, kaip ir kitas augalo dalis, gerai vėdinamoje patalpoje. Sėklos yra aromatingos, kartokos, deginančio skonio. Petražolės turi eterinio aliejaus(2-7%), kurio svarbiausia sudedamoji dalis yra apiolis; taip pat aliejaus(iki 22%), vitamino C(iki 300mg%), provitamino A, vitamino E, B1, B2, PP; riebalų, flavonoidų, cukraus. Visose augalo dalyse yra mineralinių druskų: geležies, fosforo, kalio, kalcio, mangano, nikelio, fluoro.

Vartojimas medicinoje
Augalo šaknys ir lapai dar senovėje buvo naudojami žaizdoms gydyti, kaip šlapimo varomasis vaistas. Petražolės vartojamos apetitui gerinti, virškinimo liaukų sekrecijai stiprinti, kaip šlapimo varomasis, dezinfekuojamasis ir uždegimus slopinantis vaistas sergant inkstų, kepenų, tulžies latakų, širdies ligomis.

Liaudies medicinoje
Petražolių arbatą geria senesnio amžiaus vyrai, sergantys šlapimo pūslės ir prostatos negalavimais. Jos stiprina kraujagysles, todėl vartojamos sergant cukriniu diabetu. Šviežios petražolės sultys ir košelė naudojama įkandus uodams, įgėlus bitėms ar kitiems vabzdžiams; plaukams stiprinti. Jomis valomas labai spuoguotas veidas. Šaknų nuoviru plaunamas veidas nuo saulės įdegimo.
– Petražolės puikiai pašalina iš burnos nemalonų kvapą, baktericidiškai veikia burnos ertmę, todėl naudingos sergant dantenų ir burnos gleivinės uždegimu.
– Kosmetikoje naikinamos strazdanos ir pigmentinės dėmės.

Šlapimo išsiskyrimui skatinti
❖ Petražolės vaisius santykiu 1:1:5 sumaišyti su pankolio vaisiais ir beržų pumpurais(po vieną dalį petražolės bei pankolio vaisių ir 5 dalis beržo pumpurų). Mišinį susmulkinti ir šaukštą žaliavos užpilti 300ml verdančio vandens. Virti 5min, nukošti ir gerti po 100ml 3 kartus per dieną.

Nuo prostatos uždegimo
❖ Smulkintas petražolių sėklas sumalti į miltelius. Imti 4 šaukštelius sėklų, užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, virti 15min, atvėsinti, perkošti ir gerti po šaukštą 4-6 kartus per dieną.

Vidurių pūtimui mažinti
❖ Pusę šaukštelio susmulkintų sėklų užpilti 2 stiklinėmis(400ml) kambario temperatūros vandens ir palikti per naktį. Gautą antpilą išgerti per dieną.

Nuo karščiavimo
❖ Po 2 šaukštelius petražolių sulčių gerti 3-5 kartus per dieną.

Įgėlus uodui ar bitei
❖ Šviežius petražolių lapus ar sultyse suvilgytus vatos tamponėlius dėti ant įgeltos vietos.

Šlakuotai veido odai balinti
❖ Į petražolių šaknų nuovirą pridėti citrinos sulčių ir juo veidą vilgyti ryte bei vakare.

Maistui
Tai vertingas prieskoninis augalas, pagerinantis daržovių, žuvies patiekalų skonį, taip pat daržovių sriubas, įvairius padažus, konservus.
– Kad petražolių turėtume žiemą ir pavasarį, žalumynai ir smulkiai supjaustyti šakniavaisiai džiovinami. Džiovintos petražolės ilgai išlaiko prieskonines savybes.
– Žali, smulkiai supjaustyti petražolių lapai dedami į valgius ne verdant, bet jau patiekiant į stalą, kad neprarastų aromato ir maistinių savybių.
– Iš jų lapų rekomenduojama gaminti pastą su sviestu ir net gerti lapų nuovirą, paskanintą citrinos rūgštimi.
– Petražolės yra vertinga dietinė daržovė.

Petražolių ir agurkų salotos
Produktai: 100g petražolių lapų, 2 švieži agurkai, 2 šaukštai grietinės, skiltelė citrinos, druskos pagal skonį.
❖ Petražolių lapus smulkiai supjaustyti, sumaišyti su susmulkintais šviežiais agurkais, įdėti grietinės, druskos, citrinos sulčių.

Petražolių ir kiaulpienių salotos
Produktai: 50g petražolių lapų, 50g kiaulpienių lapų, krapų lapų, 2 šaukštai grietinės, druskos pagal skonį.
❖ Petražolės lapus smulkiai supjaustyti, sumaišyti su susmulkintais kiaulpienių ir krapų lapais, pasūdyti ir uždaryti grietine. Petražolių preparatų negalima vartoti sergantiems ūmiu inkstų uždegimu bei nėščioms
moterims.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.