Pastinaca sativa
Botaninis aprašymas:
Dvimetis, kartais daugiametis 30-100cm aukščio šiurkščiai plaukuotas augalas. Šaknis verpstiška, beveik nešakota, minkštimas pilkšvai baltas. Stiebas tvirtas, briaunotas, vagotas. Lapai vienąkart plunksniški, su 2-7 poromis bekočių lapelių. Skėčiai 4-8cm skersmens, su 5-20 nevienodo ilgio stipinų. Žiedeliai geltoni. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Vaisiai sunoksią po 50 dienų nuo žydėjimo pradžios. Vaisius-gelsvai rudas. Kultūrinis, maistinis, pašarinis, medingas, prieskoninis ir vaistinis augalas.
Paplitimas:
Augalas žinomas nuo senų laikų. Jo tėvynė- Vidurinė Azija. Paplitęs Europoje, Kaukaze, Sibire. Intensyviausiai pastarnokai buvo kultivuojami nuo XVIIa, ypač Balkanuose ir Vakarų Europos šalyse. Buvo labai vertinami, kol dar nebuvo auginamos bulvės. Lietuvoje auga pakelėse, pagrioviuose, dykvietėse, pievose. Kultivuojamas soduose, daržuose.
Auginimas:
Gerai auga ir dera giliai įdirbtame, puriame, patręštame, vidutinio sunkumo
priemolyje. Dauginamas sėklomis. Jos sėjamos anksti pavasarį tiesiog į dirvą eilėmis 40cm atstumu. Po sėjos patartina dažnai laistyti. Per vegetaciją pastarnokus reikia tręšti, purenti tarpueilius, ravėti piktžoles. Kai susiformuoja 2-3 tikrieji lapeliai, reikia išretinti, paliekant maždaug 10cm tarpus.
* * *
Vaistams vartojami augalo žolė, kuri renkama žydėjimo metu ir vaisiai, kai sunoksta. Sėklojams paaugus iki 20-25cm aukščio, apkaupiama. Sėklos renkamos kas 2-3 dienos, išdžiovinamos ir išvalomos. Vaisiuose yra 1,5-3,6% eterinio aliejaus, angliavandenių: fruktozės, galaktozės, sacharozės ir kitko; vitaminų: iki 12,2mg% B1, B2, 50mg% vitamino C; flavonoidų, baltymų, karčiųjų medžiagų; kalio, kalcio, magnio druskų; taip pat jodo, geležies, silicio ir kitų veikliųjų medžiagų. Vaisiuose eterinio aliejaus žymiai daugiau negu šaknyse ar žolėje.
Vartojimas medicinoje
Pastarnokų sultys gerina virškinimą, stiprina kapiliarų sieneles, malšina skausmą, padeda atsikosėti sergant plaučių ligomis; taip pat sergant bronchitu, plaučių uždegimu, tuberkulioze. Pastarnokai padeda normalizuoti medžiagų apykaitą, šiek tiek mažina cukraus kiekį, teigiamai veikia cukrinio diabeto eigą. Iš jų vaisių gaminami preparatai odos ligoms gydyti, vartojama kaip spazmolitinis preparatas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip kartumynas taip pat vartojamas virškinamojo trakto, šlapimo takų spazmams atpalaiduoti.
Liaudies medicinoje
Vartojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, atpalaiduoti spazmams sergant inkstų, šlapimo pūslės akmenlige; taip pat esant pabrinkimams, širdies ar inkstų veiklos nepakankamumui. Skatina plaukų augimą.
– Visose pastarnokų dalyse yra sensibilizuojančių medžiagų, kurios sukelia odos dermatitus(panašiai kaip rūtos). Todėl atliekant įvairius priežiūros darbus ir nuimant derlių reikia mūvėti pirštines, ypač saulėtomis dienomis.
Gerina virškinimą
❖ 2 šaukštus susmulkintų pastarnoko šaknų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens. Gerti po 50ml 4 kartus per dieną prieš valgį su medumi.
Maistui
Vartojamos mėsingos šaknys. Valgomi žali, virti, troškinti, konservuoti. Dėl stipraus aromato ir aitroko skonio pastarnokai dažniausiai vartojami kaip salotų, sriubų, troškintų daržovių prieskonis. Maistui vartojami ir jauni lapai.
– Skoniui sušvelninti į patiekalus, kurie paruošti su pastarnokų šaknimis, patartina įpilti truputi pieno.
Pastarnokų ir obuolių salotos
Produktai: 100g pastarnokų, 2 obuoliai, svogūnas, krapų lapų, 2 šaukštai majonezo, druskos pagal skonį.
❖ Pastarnokus sutarkuoti, sumaišyti su supjaustytais obuoliais, svogūnais, krapų lapais, pasūdyti ir uždaryti majonezu.
Pastarnokai su sviestu ir džiūvėsėliais
Produktai: 100g pastarnokų, šaukštas sviesto, šaukštelis džiūvėsėlių, druskos.
❖ Pastarnokus supjaustyti kubeliais, užpilti sultiniu arba vandeniu, pasūdyti ir virti, kol suminkštės. Paskui išversti į dubenį, apibarstyti džiūvėsėliais ir užpilti lydytu sviestu.
Kitos panaudojimo sritys
– Augalas medingas. Iš 1ha bitės sunešusios nektarą pagamina apie 100kg medaus. Vaikams iki 5 metų ir vyresniems kaip 50 metų žmonėms jie nerekomenduojami.