Carum carvi
Botaninis aprašymas:
Dvimetis arba daugiametis plikas 30-100cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, cilindriška arba verpstiška, ilga, mėsinga, mažai šakota. Stiebas status, plikas, vagotas, šakotas. Lapai pailgi, pražanginiai, 2-3 kartus smulkiai plunksniškai suskaldyti, linijiškomis smailiomis skiltelėmis; apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedynas- 4-8cm skersmens sudėtinis skėtis, sudarytas iš 8-16 nevienodo ilgio stipinų. Žiedeliai balti arba rausvi.
Žydi gegužės-birželio mėnesiais, vaisiai subręsta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Vaisius- 3-7mm ilgio pailgai elipsiškas skeltavaisis. Dauginasi sėklomis. Vienas augalas užaugina nuo 5000 iki 15000 sėklų. Aromatinis, prieskoninis, vaistinis augalas.
Paplitimas:
Auga beveik visoje Eurazijoje, išskyrus pačius šiaurinius rajonus ir Pietų Aziją. Užneštas Šiaurės Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje. Respublikoje auga pievose, miškų aikštelėse, pakelėse, palaukėse. Sėjamas dirvose. Mėgsta puveningus, nerūgščius priemolio ir priesmėlio dirvožemius. Daug kur auginamas kultūroje. Paplitęs visoje respublikoje. Labai dažnas. Lietuvoje kmynai pradėti auginti XIXa. 1924m juos ėmė tyrinėti Kauno botanikos sode.
Auginimas:
Kmynai geriau auga priemolio dirvoje, kur priešsėlis buvo patręštas mėšlu. Sėjama pavasarį, gegužės mėnesiais, į gerai supurentą, išlygintą dirvą. Yra vienametės ir dvimetės veislės. Kmynai sėjami 50-60cm tarpueiliais. 10m2 užsėti reikia 8-10g sėklų. Griovelių gylis- 2-3cm, pasėjus sėklos privoluojamos. Jei pakanka drėgmės, kmynai sudygsta per 15-20 dienų. Pirmaisiais auginimo metais išauga tik lapų skrotelė. Tretiesiems metams augalai paliekami tik tada, kai antraisiais pusė jų nederėjo. Jau 3-4 metų kmynų sėklos būna nedaigios, todėl prieš sėją reikia patikrinti sėklų daigumą.
– Plinijaus aiškinimu, vardas susijęs su Karijos vietove Mažojoje Azijoje, kur auga geriausi kmynai.
* * *
Vaistams vartojami kmynų vaisiai. Pjaunami tik pradėję ruduoti apie 30% vaisių(birželio-liepos mėnesiais). Ryte arba vakare nurauti arba nupjauti kmynai rišami į pėdelius, pakabinami arba laisvai paskleidžiami gerai vėdinamoje patalpoje ir džiovinami ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje.
Išdžiovinta žaliava yra aštraus malonaus skonio ir stipraus aromatingo kvapo. Kmyno sėklos, laikomos gerai uždarytuose induose, nepraranda vertės 2-3 metus. Kmynų vaisiuose yra eterinio aliejaus(3-7%), kuris yra svarbiausia veiklioji medžiaga. Jo pagrindą sudaro karvonas ir limonenas. Be to, kmynų vaisiuose yra riebalų, baltymų, rauginių medžiagų, flavonoidų, sakų ir kitko.
Vartojimas medicinoje
Kmynas buvo žinomas ir vartojamas gydymui labai seniai. Kmynų vaisių preparatai vartojami kaip virškinimą gerinanti priemonė, nes skatina virškinamojo trakto sekreciją, gerina apetitą, veikia spazmolitiškai, stiprina žarnyno peristaltiką, mažina rūgimo, puvimo procesus ir dujų kaupimąsi žarnyne. Vaisių arbata gydomi lėtiniai anacidiniai gastritai, vaikų dispepsijos, tulžies ir kasos uždegimai, lėtiniai bronchitai.
Liaudies medicinoje
Kmynų vaisiai vartojami kaip laktaciją skatinanti priemonė, todėl kmynų arbatą kartais geria maitinančios motinos. Be to, tai tinkamas vaisias užkietėjus viduriams, esant vidurių pūtimui, kosint. Dėl švelnaus veikimo kmynų arbata geriama įvairaus amžiaus žmonių. Kmynų yra vaistažolių mišinių, skirtų vidurių pūtimui mažinti, apetitui žadinti, skrandžio ligoms gydyti, sudėtyje. Eterinio aliejaus- burnai skalauti skirtuose mišiniuose.
Maitinančioms motinoms skatina pieno išsiskyrimą
❖ Šaukštą kmyno sėklų užpilti 2 stiklinėmis(400ml) verdančio vandens ir 5-10min. virti uždengtame inde ant silpnos ugnies. Po to nukošti ir gerti po pusę stiklinės(100ml) 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
Sutrikus virškinimui ir žarnyne atsiradus skausmams
❖ Imti 50g kmyno vaisių, 30g vaistinės ramunės žiedų, 30g sausos pipirmėtės žolės. Viską sumaišyti. Šaukštą mišinio užpilti stikline(200ml) verdančio vandens ir palaikyti 10-15min. Nukošti ir ataušus gerti, po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.
Jei pučia vidurius
❖ Ruošti užpilą. 2 šaukštus kmynų vaisių termose užplikyti verdančiu vandeniu ir palikti 4-6val, po to nukošti ir vartoti po 1/3-1/2 stiklinės 2-3 kartus per dieną tarp valgymų.
Apetitui gerinti
❖ Šaukštą kmynų vaisių emaliuotame inde užpilti 2 stiklinėmis(400ml) karšio vandens ir 5-7min virinti ant silpnos ugnies, perkošti ir vartoti po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną 1val prieš valgį.
❖ Rekomenduojama 20-30min prieš valgį pakramtyti kmyno sėklų.
Nuo streso
❖ Imti po lygiai kmyno, pankolio ir anyžių sėklų. Šaukštą mišinio užpilti, stikline(200ml) verdančio vandens ir 10-15min palaukti, kol pritrauks. Nukošti ir gerti po pusę(100ml) stiklinės 2 kartus per dieną, galima ir su medumi.
Kmynų arbatėlė vaikams, ypač viduriuojant
❖ Šaukštą kmyno vaisių užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, Šiltai palaikyti 15-20min, nukošti. Ataušus gerti 2-3 kartus per dieną prieš valgį.
Maistui
Kmynai- nepakeičiamas prieskonis paskaninti daugeliui patiekalų ir gaminių: varškės patiekalams, daržovių salotoms, virtoms bulvėms. Jų vaisiais aromatizuojama ir paskaninama duona, sūriai, jie vartojami raugiant kopūstus, grybus, burokėlius, gaminant girą, kitus nealkoholinius gėrimus.
-Kmynų eterinis aliejus naudojamas įvairių gėrimų- likerių bei degtinės- gamyboje.
– Jauni lapai tinka salotoms, sriuboms pagardinti.
Kmynų stiebų salotos
Produktai: 100g kmynų stiebų, petražolių lapų, šaukštas grietinės arba alyvų aliejaus.
❖ Jaunus sultingus stiebus nulupti, smulkiai, supjaustyti, sumaišyti su petražolių lapais, pasūdyti ir uždaryti grietine arba alyvų aliejumi.
Kmynų ir dilgėlių sriuba
❖ Į dilgėlių sriubą įdėti po šaukštelį kmynų litrui viralo ir 5-10mi. virti ant silpnos ugnies. Patiekti su paskrudintais duonos kubeliais arba bulvėmis.
Su kmynais sūdyti agurkai
❖ Sūdant agurkus įdėti kmynų kartu su krienų, serbentų ir vyšnių lapais.
Ilgai vartojant kmynų vaisių arbatą gali atsirasti nemalonūs pojūčiai skrandyje, žarnyne, pykinimas. Kmynų nepatartina vartoti, jei yra šlapimo nelaikymas ar žemas kraujo spaudimas. Būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.