Origanum vulgare
Botaninis aprašymas:
Daugiametis 30-80cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šakotas, dažniausiai šliaužiantis. Stiebas status, keturbriaunis, šakotas, plaukuotas, dažniausiai rausvas. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, kotuoti, šiek tiek dantyti, su eterinio aliejaus liaukutėmis. Apatiniai lapai buki, viršutiniaismailūs. Žiedai susitelkę stiebo viršūnėje į skėtišką šluotelę. Žiedeliai tamsiai ar šviesiai purpuriniai, rečiau balti. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, vaisiai subręsta rugsėjo pabaigoje- spalio pradžioje. Vaisiusrusvas arba šviesiai pilkas riešutėlis. Šviesomėgis. Eterinis, medingas, prieskoninis ir vaistinis augalas.
Paplitimas:
Kilęs iš Pietų Europos ir paplitęs visoje Europoje, Kaukaze, Tolimuosiuose Rytuose, Vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje. Lietuvoje auga sausose pievose ir saulėtuose šlaituose, retuose miškuose, pamiškėse, krūmuose, kalvose, kalkinguose ir pakankamai derlinguose dirvožemiuose. Pasilaiko beveik visoje respublikoje, išskyrus Vidurio lygumos šiaurinius rajonus. Apyretis, saugomas Gamtos apsaugos įstatymo. Auginamas soduose, daržuose.
Auginimas:
Paprastasis raudonėlis nereiklus dirvai, tačiau geriau auga atviroje vietoje ir derlingoje žemėje. Dauginamas sėklomis, kurios renkamos rugsėjo-spalio mėnesiais. Į tinkamai paruoštą dirvą sėklos sėjamos spalio mėnesio pabaigoje. Sėklos labai smulkios, todėl sėjant maišomos su smėliu(1:8). Sėjamos eilėmis, 60-70cm tarpueiliais į 2-3cm gylio griovelius. Sėklos sudygsta kitų metų gegužės pradžioje ir iki birželio vidurio augalai lėtai auga, reikia nuolatinės priežiūros- ravėti, purenti tarpueilius. Vienoje vietoje raudonėlius galima auginti 6-10 metų.
– Manoma, kad augalo pavadinimas kilęs iš graikiškų žodžių oros- kalnas ir ganos- pažiba, papuošalas, nes augalas auga kalnų atšlaitėse ir maloniai džiugina.
* * *
Vaistams vartojama paprastųjų raudonėlių antžeminė dalis(žolė). Pirmųjų metų augalai pjaunami rugpjūčio pabaigoje- rugsėjo pradžioje, kitais auginimo metais pjaunama 2 kartus: pirmąjįbirželio antroje pusėje – liepos pradžioje, antrąjį- rugpjūčio pabaigoje- rugsėjo pradžioje. Pjaunamos ne viršūnes, o žolė- 15-20cm nuo dirvos paviršiaus. Pjaunama giedrą dieną atsargiai, stengiantis neišrauti augalų. Žaliava džiovinama paskleista nestoru sluoksniu ant audinio ar popieriaus pastogėje arba ant aukšto. Vartoma 1-2 kartus per dieną, išdžiūsta per 5-7 dienas. Džiovykloje džiovinant temperatūra neturi viršyti 40°C. Išdžiuvusi žaliava yra natūralios spalvos, labai kvapi ir kartoko, sutraukiančio skonio. Išdžiuvusi žaliava pakuojama į maišus ir laikoma lentynose sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 1 metus. Butonizacijos pabaigoje ir žydėjimo pradžioje raudonėlių žolėje yra flavonolių- 161-260mg% (vėliau mažėja), raugų- iki 6,0%, eterinio aliejaus- 0,40-0,62%. Eterinio aliejaus sudėtyje yra iki 40% karvakrolio ir timolio, iki 12,5% mono- ir seskviterpenų, iki 5,0% geranilacetato; askorbino
rūgšties(vitamino C) lapuose- iki 0,5%.
Vartojimas medicinoje
Paprastųjų raudonėlių preparatai naikina mikrobus, slopina uždegimus, pasižymi raminamuoju ir skausmą mažinančiu veikimu. Augalas įeina į šlapimo išsiskyrimą skatinančių preparatų sudėtį, vartojamas kaip atsikosėjimą lengvinanti, apetitą žadinanti, bakterijas naikinanti priemonė. Raudonėlis gerai veikia sutrikusią centrinės nervų sistemos funkciją, gydo nemigą, nervinę įtampą, žarnyno spazmus, vidurių užkietėjimą; gerina apetitą, reguliuoja virškinimą.
Liaudies medicinoje
Paprastieji raudonėliai- žinomi vaistiniai augalai. Arbatos geriamos sergant ūmiais ir lėtiniais bronchitais, plaučių uždegimu, gripu, angina, skrandžio ir virškinamojo trakto ligomis, nemiga, isterija ir kitokiais nervų sistemos sutrikimais. Išoriškai vartojama gydant reumatą, išbėrimus, furunkulus, tinka aromatinėms vonioms, sausiems ir drėgniems kompresams nuo sąnarių ligų. Gydo pūlingas žaizdas, diatezes, sužeidimus. Šiltu užpilu skalaujama burnos ertmė sergant parodontoze, stomatitu. Vaikams arbatos duodama gerti nuo bronchito, kosulio ir kitų peršalimo ligų.
Stipriam ir sausam kosuliui palengvinti
❖ Imti 1 dalį paprastojo raudonėlio, 2 dalis ankstyvojo šalpusnio lapų ir 2 dalis vaistinės svilarožės šaknų. Mišinį gerai susmulkinti. 2 šaukštus užpilti dviem stiklinėmis(400ml) verdančio vandens, virti 15min ant mažos ugnies, po 20min nukošti ir gerti po pusę stiklinės(100ml) 3-4 kartus per dieną.
Nuo nemigos ir depresijos
❖ 3 šaukštus džiovintos žaliavos užpilti 0,5 litro verdančio vandens. Palaikyti 15min, nukošti ir stiklinę šio užpilo išgerti valandą prieš miegą.
❖ Arba išvirti arbatą iš paprastojo raudonėlio ir vaistinės melisos lygių dalių mišinio(2 šaukštai stiklinei vandens).
Atsikosėjimui palengvinti
❖ Užpilas. 2 šaukštus susmulkintos raudonėlių žolės užpilti karštu vandeniu ir pašildyti iki virimo. Po 20-25min nukošti. Užpilą vartoti šiltą po 1/2 stiklinės 2 kartus per dieną 15min prieš valgį.
Inhaliacijos nuo gerklės uždegimo
❖ Lygiomis dalimis sumaišyti ramunėles, čiobrelius ir raudonėlius. 2 šaukštus šio mišinio įberti į dubenį ir užplikyti 1l verdančio vandens. Galvą, viršutinę kūno dalį bei dubenį su užplikytomis žolėmis apdengti dideliu rankšluosčiu ir kvėpuoti garais pakaitomis pro nosį ir pro burną. Nepasilenkti per arti skysčio. Procedūros trukmė8 – 10min. Ją kartoti 2 kartus per dieną. Slopina uždegiminį procesą, ramina sudirgintą gleivinę.
Riebi veido oda, sausi plaukai
❖ Pernelyg riebią veido ir galvos odą reikia skalauti paprastojo raudonėlio nuoviru. 4 šaukštus žaliavos užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. O jei plaukai pasidaro sausi, ploni ir trapūs, šiuo nuoviru reikia juos išskalauti po kiekvieno plovimo.
Raudonėlio aliejus
❖ Šaukštą susmulkintos paprastojo raudonėlio žolės užpilti stikline saulėgrąžų aliejaus. Tamsiame butelyje ir šiltoje vietoje leisti nusistovėti 10 dienų. Šiuo aliejumi tepti skaudamus sąnarius.
Maistui
Nuo seno žinoma, kad raudonėliai yra puikus prieskonis. Jie tinka sriuboms, pomidorų, pupelių, žuvies ir kiaušinių patiekalams paskaninti. Smulkiai sutrinta ir su mairūnu sumaišyta sausa žaliava dedama į raugiamus agurkus. Raudonėlių lapais aromatizuojama gira bei alkoholiniai gėrimai.
– Jį daug kur vartoja Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir Meksikos virėjai.
– Vokiečiai įsitikinę, kad raudonėliu geriausia paskaninti picą. Be to, jo deda į makaronų patiekalus bei įvairius padažus.
Raudonėlio gėrimas su razinomis
Produktai: 3 obuoliai, 1l vandens, šaukštelis raudonėlio miltelių, šaukštas razinų.
❖ Obuolius smulkiai supjaustyti, užplikyti verdančiu vandeniu, įdėti raudonėlio miltelių, 5min pavirti, nukošti, įdėti razinų ir ataušinti.
Kitos panaudojimo sritys
– Raudonėlių eterinis aliejus vartojamas parfumerijos, muilo pramonėje bei kremų gamyboje.
– Medingi augalai. Iš 1ha pasėlio bitės surenka iki 300kg nektaro.
– Dekoratyvūs, tinka sodinti grupėmis.
Žmonėms, kurių aukštas kraujospūdis, ir nėščioms moterims raudonėlio preparatų vartoti negalima. Būtina pasitarti su gydytoju.