Paprastasis kmynas

Carum carvi L. (Skėtinių (Salierinių) šeima)

Paprastasis kmynas yra dvimetis žolinis augalas. Šaknis statmena, mėsinga, mažai šakota. Stiebas stačias, plikas, briaunotas, šakotas. Lapai pliki pražanginiai, plunksniški, apatiniai ilgais kotais, viršutiniai – bekočiai. Žydi gegužės-birželio mėn. baltais arba rausvais žiedeliais, susitelkusiais sudėtiniais skėčiais. Vaisiai sunoksta liepos-rugpjūčio mėn. Jie yra savito deginamo prieskonio ir kvapo, kurį suteikia eterinis aliejus.

Lietuvoje kmynas gana paplitęs, auga dirvonuose, pagrioviuose, miškų aikštelėse, pievose. Auginamas daržuose, ūkiuose.

Vaistinei žaliavai tinka vaisiai. Jie renkami vos prinokę ar rasai iškritus, nes subrendę ir sausi lengvai iškrenta. Nupjauti augalai rišami j šluoteles ir džiovinami gerai prapučiamoje pastogėje ar džiovykloje, paskui kuliami, valomi, dar padžiovinami ir laikomi uždarytuose stiklainiuose ar dėžėse vėsioje patalpoje. Vartoti tinka 3 metus.

Paprastojo kmyno vaisiuose yra 3-6% eterinio aliejaus, karvono, limoneno, dihidrokarveolio, dihidrokarvono, karvakrolio, karveolio, perilo spirito, flavonoidų (kvercetino, kemferolio), kumarino umbeliferono, 15 % riebalinio aliejaus, baltymų, tanidų, dervų, mineralinių druskų (kalio ir kt.). Žolėje kaupiasi flavonoidai, vitaminas C, organinės rūgštys ir kt.

Kmynas yra seniai žinomas vaistinis augalas. Juo buvo gydoma Plinėjaus laikais.

Kmyno vaisių galeniniai preparatai gerina apetitą, virškinimą, stiprina peristaltiką, šalina puvimo, rūgimo procesus. Juos patartina vartoti, jei žarnyne kaupiasi dujos. Kmynų veikliosios medžiagos atpalaiduoja žarnyno, tulžies ir šlapimo išsiskyrimo latakus, padeda išsiskirti tulžiai ir šlapimui. Kmynais gydoma dispepsija, enteritas ir kolitas. Veikliosios medžiagos padeda gleivėms ir skrepliams atsipalaiduoti ir pasišalinti, palengvina atsikosėjimą. Be to, kmynų vaisiai skatina pieno liaukų veiklą, rekomenduojami kūdikius maitinančioms motinoms. Iš kmynų vaisių ruošiamas užpilas ir nuoviras.

Užpilui reikia du valgomuosius šaukštus žaliavos emaliuotame inde užpilti stikline verdančio vandens. Indas uždengiamas ir įstatytas j verdančio vandens vonelę kaitinamas 15 min. Aušinama kambario temperatūroje 45 min. Žaliava nuspaudžiama. į gautą užpilą įpilama iki 200 ml virinto vandens. Užpilą galima laikyti vėsioje vietoje 2 paras. Geriama po pusę stiklinės šilto užpilo 2-3 kartus per dieną po valgio. Nuovirui reikia tiek pat žaliavos, tik virinama vandens vonelėje 30 min., o aušinama 10 min.

WICAflower01Kmyno vaisiai yra sudedamoji dalis vaistažolių mišinių, gerinančių apetitą, gydančių virškinamojo trakto ligas, raminančių nervų sistemą. Vykstant rūgimo procesams virškinamajame trakte ir pučiant vidurius, reikia gerti vaistažolių mišinį: kmynų ir pankolio vaisių – po 10 g, ramunėlių žiedų – 15 g, pipirmėtės lapų – 20 g, valerijono šaknų – 20 g. Vienas valgomasis šaukštas mišinio termose užpilamas verdančiu vandeniu, laikoma 3-4 val. Geriama po stiklinę rytą ir vakare. Nervus ramina toks vaistažolių mišinys: sukatžolės žolės – 20 g, trilapio pupalaiškio lapų – 10 g, kmynų vaisių – 20 g, valerijono šaknų – 25 g. Geriama po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.

Liaudies medicina kmynų vaisių arbata arba sumaltų vaisių milteliais (po pusę arbatinio šaukštelio 3 kartus per dieną) gerino apetitą, virškinimą, žadino pieno liaukų veiklą, gydė lėtinį cholecistitą ir užkietėjusius vidurius, lengvino atsikosėjimą.

Visos kmyno dalys vartojamos maistui. Lapai ir jauni ūgliai tinka salotoms, kaip prieskonis – sriubai, mėsos patiekalams. Iš šaknų ruošiami pikantiški garnyrai. Kmyno vaisiais aromatizuojama duona, pyragas bei konditerijos gaminiai. Jų dedama rauginant kopūstus, burokėlius, grybus, ruošiant mėsos, varškes patiekalus, salotas iš daržovių, verdant bulves. Taip pat kmynai vartojami alkoholinių gėrimų gamyboje, o jų eterinis aliejus – farmacijos, likerių, degtinės bei parfumerijos pramonėje.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *