Artemisia absinthium L. (Graižažiedžių šeima)
Daugiametis žolinis augalas, iš dalies sumedėjusiais stiebais, -labai šakotomis viršūnėmis. Apaugęs trumpais, tankiais plaukeliais. Apatiniai stiebo lapai ilgakočiai, plunksniškai suskaidyti. Viduriniai lapai trumpesniais kotais, o viršutiniai yra bekočiai, siaurai lancetiški.
Viršutinės lapų pusės pilkai žalios, o apatinės pilkšvos. Žiedai smulkūs, geltoni, susitelkę kekėmis, kurios savo ruožtu sudaro šluoteles. Žydi liepos-rugsėjo mėn.
Kartusis kietis auga griuvėsiuose, šiukšlynuose, šlaituose, pakelėse, dykvietėse, ypač mėgsta kalkingas dirvas. Lietuvoje jis yra dažnas augalas.
Vaistinei žaliavai pjaunama 25 cm žydinčio augalo viršūnės su lapais ir nesumedėjusiais stiebais. Žaliava paskleidžiama ant ištiestos medžiagos ar popieriaus ir džiovinama saugant nuo saulės pastogėje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje (+40-45°C). Sudžiuvusi žaliava yra pilkšvai žalios spalvos, stipraus kvapo, kartaus skonio. Vartojimo laikas 2 metai.
Kiečio žaliavoje yra iki 2% eterinio aliejaus, tujono, pineno, kadineno, felandreno, chamazuleno, kartaus glikozido absintino ir anabsintino, organinių rūgščių (gintaro, salicilo, obuolių), polisacharidų, vitaminų C, B6, K, karotino, tanidų, mineralinių druskų (kalio, kalcio), flavonoidų. Šaknyse kaupiasi inulinas.
Kartusis kietis yra seniai žinomas vaistinis augalas, vartojamas mokslo ir liaudies medicinoje. Avicena juo gydė akies uždegimus, tulžies ir šlapimo pūslės ligas, menstruacinio ciklo sutrikimus ir kt.
Vaistai, paruošti iš karčiojo kiečio žolės, žadina apetitą, stimuliuoja virškinamojo trakto liaukų veiklą, gerina virškinimą, skatina tulžies bei šlapimo išsiskyrimą Augalo veikliosios medžiagos turi antialerginių, spazmolitinių, nuskausminančių savybių, slopina uždegimus. Tinka skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opoms gydyti, skatina fagocitinę liaukocitų funkciją, gydo bronchinę astmą, egzemą, reumatą, ‘stimuliuoja nespecifinį imunitetą. Kapilinas, esantis pelyne, turi baktericidinių savybių, veikia grybelines ligas, laikomas aktyviu antibiotiku. Nustatyta, kad augalo eterinis aliejus farmakologinėmis savybėmis artimas kamparui, todėl jis gerina širdies darbą, tonizuoja centrinę nervų sistemą.
Namuose arbatai paruošti reikia vieno arbatinio šaukštelio žaliavos, kuri užpilama 2 stiklinėmis verdančio vandens. Uždengiama ir ekstrahuojama 20 min., perkošiama ir geriama pusę valandos prieš valgį po ketvirtį stiklinės 3 kartus per dieną. Vėsioje vietoje arbatą galima laikyti 2 paras.
Sergant storųjų žarnų uždegimu, galima vartoti užpilą, paruoštą iŠ pelyno žolės ir vaistinio šalavijo lapų lygiomis dalimis. Geriama po vieną valgomąjį šaukštą kas dvi valandas dvi tris dienas. Karčiojo kiečio žiedai naikina virškinamojo trakto parazitus.
Pelyno žolė gali būti sudedamoji dalis vaistinių augalų mišinių, skatinančių apetitą, tulžies sekreciją ir kt. Apetitui žadinti, virškinimui gerinti bei lėtiniam gastritui gydyti ruošiamas mišinys iš karčiojo kiečio žolės (10 g), trilapio pupalaiškio lapų (5 g), pipirmėtės lapų (20 g), skėtinės širdažolės (5 g). Arbatinis šaukštelis mišinio užpilamas stikline verdančio vandens. Geriama prieš valgį po 1-2 valgomuosius šaukštus 2-3 kartus per dieną.
Liaudies medicina pelyno žole gydo karščiavimą, gripą, skrandžio, kepenų ir kasos ligas, hemorojų, blogą burnos kvapą ir kt.
Nuolat geriant pelyno žolės antpilą ar nuovirą, galima apsinuodyti. Karčiojo kiečio žaliava vartojama likerių ir degtinės pramonėje.
1 comment for “Kartusis kietis (pelynas)”