Paprastoji kiaulpienė

Taraxacum officinale L. (Graižažiedžių šeima)

Daugiametis žolinis augalas, turintis storą, ilgą sultingą šviesiai rudą šaknį. Lapai skroteliniai, giliai dantytais pakraščiais, siaurėjantys pamato link, švelniai plaukuoti. Žiedstiebiai tuščiaviduriai, be lapų. Graižai stambūs. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais geltonais, savito kvapo žiedais. Augalas turtingas pieno sulčių.

Paprastoji kiaulpienė auga retuose lapuočių miškuose, dirvonuose, ganyklose, pievose, pakelėse, kiemuose, daržuose.

Vaistinei žaliavai rudenį ar pavasarį kasamos šaknys. Jos nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu ir palengva džiovinamos lauke arba vėdinamoje palėpėje 3-4 dienas, o paskui – šildomoje (+40-50°C), gerai vėdinamoje patalpoje. Džiovintos šaknys yra be kvapo, saldžiai kartaus skonio. Žaliava tinkama vartoti 5 metus.

Taraxacum_officinale_36Šaknyse yra iki 40% inulino cukraus, organinių rūgščių (obuolių ir kt.), taraksacino, taraksolio, stigmasterino, kaučiuko, dervų, riebalų, cholino, triterpeninių junginių, riebalinio aliejaus. Lapuose ir žieduose yra karotinoidų. Lapuose rasta taraksacino, saponinų, geležies, kalcio, fosforo druskos, baltymų, karotino, vitaminų C, B2, organinių rūgščių, cholino. Kiaulpienė buvo žinoma senovės gydytojams ir liaudžiai. Ypač buvo vertinamos jos sultys. Liaudies medicina jas laikė gyvybės eliksyru.

Kiaulpienių šaknyse esančios veikliosios medžiagos gerina apetitą, virškinimą. Be to, jos slopina uždegimus, varo tulžį, šlapimą, silpna paleidžia vidurius. Kiaulpienės galeniniais preparatais gydoma kepenų bei tulžies ligos, geltligė, gastritas, vidurių užkietėjimas, kolitas, hemorojus. Augalo sultys mažina cholesterino kiekį kraujyje. Jomis gydoma aterosklerozė, taip pat tulžies pūslės ir inkstų akmenligė, nes skatina išsiskirti tulžies sekretą, mažina uždegimus, gydo egzemą, furunkulus bei pigmentines dėmes. Kiaulpienės šaknų aliejinė ištrauka gydomi nudegimai. Nuovirui reikia 10 g (1 valgomasis šaukštas) susmulkintų šaknų užpilti emaliuotame inde stikline verdančio vandens, pavirinti 30 min. vandens vonelėje, aušinti 10 min., perkošti ir gerti šiltą 15 min. prieš valgį po trečdalį stiklinės 3-4 kartus per dieną sergant cholecistitu, cholangitu, tulžies pūslės akmenlige, hepatitu, cukriniu diabetu ir kt. Užsienio autoriai rekomenduoja gerti kiaulpienių sulčių 2-3 šaukštus per dieną. Gydomasis kursas – 3-4 savaitės.

Kiaulpienių šaknys yra sudedamoji dalis vaistinių mišinių, kuriais gydoma virškinimo, kepenų, tulžies ir kitos ligos. Apetitą gerina užpilas iš pelyno žolės – 10 g, kraujažolės – 20 g, kiaulpienės šaknų – 10 g. Valgomasis šaukštas mišinio užpilamas stikline verdančio vandens. Geriama po valgomąjį šaukštą 20 min. prieš valgį.

Liaudies medicinoje kiaulpienė yra labai populiarus augalas. Arbata, paruošta iš viso augalo, geriama kraujui valyti, viduriams užkietėjus, skaudant kepenis, sergant geltligė ar hemorojumi. Kiaulpienės sultimis gydomos nuospaudos bei karpos. Lapai vartojami kaip priešnuodis gyvatei įkandus.

Jauni paprastosios kiaulpienės lapai tinka salotoms su mėsos patiekalais. Norint sumažinti karčiųjų medžiagų, reikia lapus pamerkti į sūdytą vandenį (30 min), o paskui nuplauti. Taip paruoštos salotos tinka pavasarį, kai trūksta vitaminų, sergant mažakraujyste. Kiaulpienės aprūpina organizmą mineralinėmis druskomis, gerina sąnarių medžiagų apykaitą. Iš šaknų verdamas skanus kavos surogatas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.