Hypericum perforatum L. (Jonažolinių šeima)
Jonažolė – daugiametis žolinis augalas plonu, šakotu, dvibriauniu šakniastiebiu. Lapai priešiniai, bekočiai, lygiakraščiai, pailgai kiaušiniški, turintys liaukelių. Augalas mezga daug žiedų, kurie susitelkę šakelių viršūnėse ir žydi birželio-rugsėjo mėn. aukso spalvos žiedais.
Lietuvoje auga sausuose miškuose, pievose, šlaituose, krūmuose, pagrioviuose ir 1.1. Jonažolę pas mus galima auginti soduose, daržuose, plantacijose.
Vaistinei žaliavai renkama viršutinė žydinčios jonažolės dalis (30 cm). Nupjauta žolė džiovinama paskleista pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba šildomoje džiovykloje +35°C temperatūroje. Džiovinta žaliava yra balzamo kvapo, karstelėjusio skonio. Ji tinka vartoti 2 metus.
Vaistinėje žaliavoje yra dažomųjų medžiagų, flavonoidų (hiperozido, kvercitrino, rutino), karotino, vitamino C, PP, P, cholino, antocianų, saponinų, dervų, eterinio aliejaus, tanidų, organinių rūgščių, fitoncidų, mineralinių druskų. Jonažolės sultys daug turtingesnės veikliųjų medžiagų.
Avicena jonažole gydė žaizdas, piktybinius auglius, mažino skausmus, skatino šlapimo išsiskyrimą.
Jonažolės galeniniai preparatai dezinfekuoja, slopina uždegimus, spazmus, stabdo kraujavimą ir stimuliuoja. Jais gydomi virškinamojo trakto (opaligė, skrandžio, plonojo ir storojo žarnyno gleivinės uždegimai, viduriavimas), plaučių, širdies, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės, inkstų ligos, nevalingas šlapinimasis, hemorojus, nudegimai, reumatas. Be to, šiais preparatais gydoma burnos gleivinė (gingivitas, stomatitas), taip pat vartojama profilaktikai.
Gastritas gydomas jonažolių užpilu. Du valgomieji šaukštai susmulkintos žaliavos užpilami stikline verdančio vandens, uždengiama ir paliekama 2 val. ekstrahuotis. Užpilas geriamas po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Šitaip gastritas (su padidėjusiu rūgštingumu) gydomas 1-2 mėnesius. Išnyksta skausmai, normalizuojasi skrandžio sulčių rūgštingumas. Iš jonažolės žiedų galima pasigaminti aliejų. 20 g šviežių jonažolės žiedų užpilama 200 ml linų ar saulėgrąžų aliejaus. Ekstrahuojama tris savaites, retkarčiais suplakama. Gydo žaizdas, opas, nudegimus.
Užpilui (jonažolių žolės, ramunėlių žiedų, pipirmėtės lapų, liepžiedžių lygiomis dalimis) vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline vandens. Po kiek laiko perkošiama, įpilami 2 šaukštai degtinės. Gautu užpilu kasdien vakarais valomas veidas. Be to, jonažolių aliejumi galima tepti sudirgintos arba nudegintos odos vietas. Užpilas riebiai veido odai ruošiamas iš jonažolės žolės, kraujažolių žiedų, šalavijo ir šalpusnio lapų, dirvinio asiūklio lygiomis dalimis. 2 valgomuosius šaukštus mišinio reikia užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirinti verdančio vandens vonioje 10 min., šaldyti 45 min. ir nukošti. Užpilu suvilgyta lininė skarelė dedama ant veido ir laikoma 15 min. Paskui veidas nuplaunamas šiltu vandeniu. Gydomasis kursas – 15 procedūrų.
Pastebėta, kad jonažolių nuoviras stiprina plaukus, mažiau riebaluojasi plaukai. Nuovire (2 valgomieji šaukštai žolės užpilami litru verdančio vandens) galima pamirkyti sutrūkusias ar nutrintas kojas, paskui jas nušluostyti ir patepti maitinamuoju kremu „Sport“ ar kitu.
Nors jonažolės vartojamos gana plačiai, tačiau su jomis elgtis reikia atsargiai.
Emaliuotame inde žolės užpilamos 200 ml karšto virinto vandens, indas uždengiamas ir įstatytas j verdančio vandens vonelę kaitinamas 30 min. Aušinama kambario temperatūroje 10 min., žaliava perkošiama ir nuspaudžiama, j gautą nuovirą įpilama virinto vandens iki 200 ml. Geriama po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Nuoviras laikomas vėsioje vietoje ne ilgiau kaip 2 paras.
Jonažolės nuoviras tonizuoja, didina kraujo spaudimą, gydo depresiją, neinfekcinės kilmės enteritą bei kolitą. Jonažolės žolė yra sudedamoji dalis vaistinių mišinių, kuriais gydoma virškinamasis traktas, tulžies ir inkstų akmenligė, ginekologinės bei urologinės ligos ir kt. Paminėsime keletą mišinių: 1. Kalendros vaisių – 10 g, kmynų vaisių – 15 g, ajero šakniastiebių – 15 g, jonažolės žolės – 20 g, širdažolės žolės – 20 g, sidabražolės šaknų – 20 g. Nuoviras geriamas po pusę stiklinės 3 kartus per dieną pusę val. prieš valgį sergant virškinamojo trakto ligomis. 2. Jonažolės žolės – 40 g, takažolės – 30 g, smiltyninio šlamučio – 40 g, ramunėlių žiedų – 10 g, šaltekšnio žievės – 20 g. 4 valgomieji šaukštai mišinio užpilami vienu litru vandens ir paliekama nakčiai. Rytą paverdama 7-10 min. Gautas užpilas išgeriamas per 4 kartus sergant kepenų ligomis ir tulžies pūslės akmenlige.
Jonažolės patartina vengti, jeigu padidėjęs kraujo spaudimas. Joje esantis hipericinas didina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Gydantis jonažolėmis, nedera kaitintis saulėje, dirbti radiologinėje laboratorijoje, veikiant ultravioletiniams spinduliams, esant aukštesnei temperatūrai. Ilgai vartojama jonažolė pradeda kenkti regėjimo nervui.