Balzamu kvepiantys geltoni žiedai šluotelės pavidalo žiedyne. Vainiklapiai 5, kuokelių daug. Žiedlapiai ir mezginė išmarginti juodais taškeliais. Tai liaukutės, turinčios įvairių medžiagų, taip pat hipericino. Pražysta birželio pabaigoje. Žydi porą mėnesių. Vaisius — dėžutė su smulkiomis sėklomis.
Stiebas apie 0,5 m aukščio, dvibriaunis, šakotas. Lapai pailgi, lygiakraščiai, išaugę poromis vienas prieš kitą. Jų lakštas, ypač pakraščiai, nusėti tamsiais taškeliais, permatomais prieš šviesą. Daugiametis augalas su šakotu šakniastiebiu, išleidžiančiu bent po keletą stiebų. Dauginasi sėklomis, kurias išbarsto vėjas.
Auga pievose, dirvonuose, pamiškėse, palaukėse, krūmuose ir sausuose miškuose, dažniausiai nelabai drėgnuose, vidutinio derlingumo dirvožemiuose.
Jonažolė seniai vartojama nuo įvairių negalavimų, taip pat kaip kosmetinė priemonė. Tačiau nereikia pamiršti, kad joje esantis hipericinas didina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Vartojant šio augalo preparatus reikia vengti stiprios saulės ar spindulius skleidžiančios aparatūros. Dėl to ganyklose, kur daug jonažolės, gali pakenkti ir gyvuliams. Nepageidautina net priemaiša šiene. Jonažolė dažo vilną, šilką, liną raudona ir įvairaus atspalvio rusva spalva. Be jos neišsiverčia stipresnių gėrimų gamintojai.
Gana dažna yra keturbriaunė jonažolė (H. maculatum), auganti kiek drėgnesniuose dirvožemiuose. Šios žiedynai mažesni, ant lapų ne taip gausu taškelių. Stiebas su 4 briaunomis.