Žiedai nedidelės skėtiškos šluotelės pavidalo žiedynuose, kurie yra stiebo ir šakelių viršūnėse. Taurėlapiai 5, pailgai ovališki, viršūnės bukos, apatinė pusė išmarginta juodomis dėmėmis (dervos liaukutės). Vainiklapiai 5, gerokai didesni už taurelės lapelius, geltoni, juodai taškuoti. Kuokelių daug, ilgakočiai, su mažomis dulkinėmis, prie pamato suaugę į 3 kuokštus. Vaisius — pailga išsipūtusi trilizdė dėžutė, pilna smulkių, tamsių sėklų.
Stiebas maždaug pusės metro aukščio, keturbriaunis, tik viršutinė dalis kiek šakota, plika. Lapai kiaušiniški arba ovalūs, nedideli, lygiakraščiai, priešiniai, ant kai kurių matyti po keletą, prieš šviesą permatomų taškelių. Augalas daugiametis, su ilgomis palaipomis. Žydi nuo liepos mėn. iki rugsėjo pabaigos. Dauginasi sėklomis, kurias išbarsto vėjas.
Auga miškuose, pamiškėse, palaukėse, krūmuose, rečiau — pievose. Dažna visoje Lietuvoje.
Rudenį retai aptinkama artima rūšis — paprastoji jonažolė, kuri vasarą visur paplitusi. Kitaip negu keturbriaunės, šios stiebas dvibriaunis, lapai gausiai nusėti permatomais taškeliais, žiedynai stambesni. Augalas vaistinis, dažinis.