Šliaužiančioji šilingė (Lysimachia nummularia L.)

Geltoni, gana dideli ir taisyklingi penkianariai žiedai po 1—2 išaugę ant trumpų kotelių lapų pažastyse. Taurėlapiai pailgi, išmarginti rudais taškeliais. Vainikėlis suaugtinis, su trumpu vamzdeliu ir didelėmis skiautėmis, pamargintomis brūkšneliais ir taškeliais. Kuokeliai trumpi. Žydi visą vasarą. Vaisius — nedidelė, apvali dėžutė, plyštanti tarp sąvarų; sėklos tribriaunės, karpotos.
Stiebas keturbriaunis, šliaužiantis, įsišaknijantis, iki 0,5 m ilgio. Lapai apskriti, lygiakraščiai, su tamsiais ir geltonais taškeliais, ant trumpų kotelių išsidėstę poromis vienas prieš kitą. Daugiametis augalas, lengvai dauginasi įsišaknijančiomis stiebo atkarpomis ir labai retai sėklomis. Auga pievose, pamiškėse, miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakrantėse, žemapelkėse, drėgnuose, derlinguose, molio ir priemolio dirvožemiuose. Pakenčia paunksnę. Augalas dažinis (dažo audinius geltona spalva). Gali būti vartojamas kaip arbatžolių pakaitalas, gana dekoratyvus, juo galima apželdinti plikus, drėgnus plotelius. Yra formų, augančių po vandeniu, jos tinka dirbtiniams vandens telkiniams. Gerai auga pakabintuose vazonuose. Augalo populiarumą rodo ir įvairūs jo vardai: geltonoji kruvinžolė, kaltūnžolė, poliejus, plusažolė, slankis, šilingas, šilinge skatikūnė, trakažliūgė ir kt.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *