Achillea millefolium L.
Daugiametis, 10—70 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, standus, viršūnė dažniausiai šakota, plaukuotas. Lapai lancetiški, plaukuoti, 2—3 kartus plunks-niškai suskaldyti; apatiniai stiebiniai lapai kotuoti, 10—15 cm ilgio, 0,8—5 cm pločio, viršutiniai bekočiai, pražanginiai, smulkesni už apatinius. Vaisius — 1,5 — 2 mm ilgio, plokščias, sidabriškai pilkas lukštąvaisis. Žydi nuo liepos mėn. iki rudens; lukštavaisiai pradeda bręsti rugpjūčio mėn.
Auga dirvonuose, pagrioviuose, miškuose, vandens telkinių pakrantėse. Paplitusi visoje respublikoje. Labai dažna.
Vaistams vartojama žolė, graižai, kartais tik lapai. Visos minėtos augalo dalys renkamos augalams žydint. Skroteliniuose lapuose yra 0,027—0,128%, stiebiniuo-se — 0,087—0,194 %, graižuose — 0,188—0,396 % eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro azulenai (chamazulenai), atitinkamai 32, 44 ir 279 mg%. Be to, žaliavoje yra alkaloidų, skruzdžių, acto, izovalerijono rūgščių, rauginių ir 13,8% mineralinių medžiagų, inulino, asparagino, dervų, karotino, iki 80 mg% askorbino rūgšties, vitamino K, glikozidų. Vartojama medicinoje, kosmetikoje, jauni žali lapai kaip prieskonis.
Kai kuriems žmonėms žali ir džiovinti augalo organai sukelia išbėrimus.