Vienmetis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis lie-meninė, ilga, plona, giliai įsišaknijusi. Stiebas liaunas, gulsčias arba laipiojantis, keturbriaunis. Briaunos apaugusios kabliškais plaukeliais, kuriais augalas gali įsikibti į kitus augalus. Menturiuose po 6—8 lapus, šie taip pat apaugę kabliškais plaukeliais, ypač apatinė pusė, siauri, ilgi, smailūs, viršūnė dygliška. Žiedai smulkūs, balti arba žalsvi, ant ilgų žiedkočių, po 3—5 lapų pažastyse. Vaisius iš dviejų tamsiai rudų vaisiukų, apaugusių kabliškai užlenktais gelsvais šereliais. Šitais šereliais vaisiukai prikimba prie gyvulių plaukų ar žmogaus rūbų, ir taip jie platinami. Vienas augalas subrandina 360—1100 sėklų.
Žydi gegužės—spalio mėn. Dažnas visoje Lietuvoje. Auga laukuose, daržuose, dykvietėse, patvoriuose, derlingose, neutraliose dirvose.
Gana dažna laukų ir daržų piktžolė. Žolė dažo audinius raudonai, joje taip pat yra fermentų, sutraukiančių pieną. Sėklos kartais vartojamos kaip kavos pakaitalas.