Smulkiažiedė galinsoga (Galinsoga parviflora Cav.)

Vienmetis, 20—80 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, beveik plikas, tiktai viršutinė dalis apaugusi trumpais prigludusiais plaukeliais. Lapai priešiniai, ištisiniai, kotuoti, trigysliai, kiek plaukuoti, kiaušiniški, kraštas negiliai dantytas. Graižai smulkūs, viršūniniuose žiedynuose arba lapų pažastyse. Skraistė pusiau rutuliška. Žiedynsostis kūgiškas. Kraštiniai žiedai dažniausiai 5, liežuviški, balti, atbraila triskiautė; viduriniai geltoni, vamzdiški, 4 arba 5. Vaisiai smulkūs, apaugę sidabriškai baltais plaukeliais, kraštiniai tribriauniai, vidiniai penkiabriau-niai. Kraštinių vaisių skristukas iš šerelių, vidinių iš pailgų baltų plėvelių. Vienas augalas subrandina 5000— 30 000 sėklų.
Žydi birželio—spalio mėn. Dažna visoje Lietuvoje. Auga soduose, daržuose, pasėliuose, panamėse, šiukšlynuose, paupiuose, plinta net miškeliuose. Tai ne mūsų krašto augalas. Jo tėvynė — Pietų Amerika (Andų sritis). Į Europą buvo atvežtas XVIII a. 1785 m. pateko į Paryžių, 1794 m. — į Madridą. Jis ir pavadintas Madrido karališkojo botanikos sodo direktoriaus ir Ispanijos karalienės gydytojo Mariano Martinezo Galinsogos garbei. Piktžolė, ypač paplitusi daržuose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *