Gūžinis kopūstas

Brassica oleracea

Botaninis aprašymas:
Dvimetis, kultūroje kartais vienametis 50-120cm aukščio augalas. Šaknis- strypinė. Pirmaisiais metais greitai formuojasi lapai, o kotas auga lėtai, todėl lapai negali išsiskleisti ir susiformuoja tik gūžė. Antraisiais metais susiformuoja žiedstiebiai. Apatiniai lapai stambūs, mėsingi, plunksniškai suskaldyti, trumpakočiai; viduriniai stiebiniai lapai bekočiai, pamatu apkabina stiebą. Visas augalas pilkai žalias, plikas. Stambūs žiedai gausiažiedėje kekėje, geltoni arba balti. Žydi gegužės – birželio mėnesiais.
Vaisiai – stambios, gruoblėtos ankštaros. Sėklos stambios, tamsiai rudos, rutuliškos.

Paplitimas:
Auginamas Rusijoje, Europoje, kiek mažiau Amerikoje ir Azijoje. Subtropikuose auginamas šaltesniu metu. Kilęs iš Viduržemio jūros srities šiaurinės dalies. Lietuvoje kopūstai auginami nuo XIIIa. Iš visų respublikoje auginamų daržovių kopūstai yra populiariausi dėl plataus jų vartojimo.

Auginimas:
Kopūstai geriausiai auga gerai sukultūrintuose vidutinio sunkumo ir sunkiuose priemoliuose. Rūgšti dirva netinka, nes kopūstai suserga gumbu.
Kopūstai auginami mėšlu patręštoje dirvoje. Puodeliuose išauginti ankstyvųjų veislių daigai po polietileninės plėvelės priedangomis sodinami balandžio 10-15d 40x40cm atstumu. Vėlyvųjų veislių daigai sodinami ėmus žydėti vyšnioms(ne vėliau kaip gegužės 15-25d) 60x60cm atstumu. Vidutinio vėlyvumo kopūstai sodinami alyvoms pražydus. Dirva turi būti puri ir švari. Paaugę kopūstai apkaupiami iki pat apatinių lapų, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Kopūstai labai reiklūs drėgmei augalai. Laistymo norma- 2 kibirai vandens į 1m2 per parą.
* * *
Gydymui vartojami švieži lapai ir kopūstų sultys. Kopūstuose yra apie 1,6% ląstelienos, kuri gerina žarnyno motorinę funkciją. Ląsteliena padeda pašalinti iš organizmo cholesterolį, tai svarbu aterosklerozės profilaktikai. Taip pat yra baltymų, fermentų. Kopūstų lapuose yra vitaminų: C(30-60mg%), PP, karotino, B1, B2, B6, K; kalio, fosforo, kalcio, vario, mangano, cinko, kobalto, chromo, jodo, geležies, fitoncidų, pektinų, eterinio aliejaus bei kitų veikliųjų medžiagų.

Vartojimas medicinoje
Senovės graikų gydytojai teigė, kad kopūstai yra vaistai nuo daugelio ligų. Gydymą jais aprašo Dioskoridas, Plinijus, Galenas. Senovės Romoje kopūstų sultys buvo laikomos geru vaistu nuo plaučių ligų. Vertingos kopūstų antibaktericidinės savybės susijusios su juose esančiais fitoncidais. Šviežiuose kopūstuose rasta specifinės medžiagos, pavadintos vitaminu U, kuris tiesiogiai veikia skrandžio gleivinę, turi teigiamos įtakos peristaltikai, žarnyno mikroflorai, skatina gyti opas. Kopūstų sultimis gydomos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, gastritai(kai sumažėjęs rūgštingumas), kolitai.

Liaudies medicinoje
Kopūstų sultys geriamos kaip vitaminingas, apetitą žadinantis ir virškinimą gerinantis gėrimas; sergant kepenų ligomis, vidurių užkietėjimu ir hemorojumi. Kvėpavimo takams gydyti vartojamas kopūstų nuoviras su medumi. Išoriškai gydomi įvairūs uždegimai, nudegimai, sumušimai. Kopūstų lapų košelę sumaišius su kiaušinio baltymu, galima dėti ant pūlinių, žaizdų, opų, nudegimų. Švieži lapai dedami ant kaktos kai skauda galvą, ant sąnarių. Kopūstų sultimis, praskiestomis vandeniu, skalaujama burna ir gerklė sergant stomatitais ir angina.
– Rauginti kopūstai yra vertingas dietinis produktas sergant širdies ir kraujagyslių bei skrandžio ir žarnyno ligomis.
– Jie gerina virškinamojo trakto liaukų sekrecinę veiklą ir apsaugo nuo skorbuto.
– Kopūstų sėklos kai kurių Europos šalių liaudies medicinoje vartojamos kaip vaistas nuo pagirių.

Sergant hemorojumi, nuo vidurių užkietėjimo
❖ Kopūstų sultis gerti po 1-1,5 stiklinės prieš valgį arba valgio metu.
Nuo skrandžio ir žarnyno ligų
❖ Kasdienė šviežių sulčių dozė- 5-6 stiklinės, jas išgerti per 3-4 kartus 30min prieš valgį. Gydymas trunka apie mėnesį, po to pratęsiama.

Nuo kosulio ir užkimimo
❖ Kopūstų sultis praskiesti šiltu vandeniu, truputį pasaldinti medumi ir gerti po šaukštelį 4-6 kartus per dieną.

Nuo galvos šašų
❖ Iš pradžių juos sutepti augaliniu aliejumi, po to uždėti dvigubą pačių šviesiausių kopūstų lapų sluoksnį. Gydyti 2-3 savaites 2 kartus per dieną.

Maistui
-Kopūstai valgomi žali, virti, kepti, troškinti. Gaminant salotas prie jų tinka obuoliai, slyvos, kriaušės, agurkai, morkos, salierai, petražolės, pomidorai, svogūnai, krapai ir kita. Jie vartojami su grietine, majonezu, aliejumi, sviestu, įvairiais padažais. Ruošiant gūžinius kopūstus reikia nuimti viršutinius žalius gūžę gaubiančius lapus. Gūžę nuplauti pasūdytu, parūgštintu vandeniu ir išpjauti lapų stambias gyslas.
– Kad mažiau suirtų vitamino C, kopūstus reikia dėti į verdantį vandenį. Iš kopūstų verdamos sriubos, ruošiami antrieji patiekalai, garnyrai.
– Žiemą rauginti kopūstai kartu su bulvėmis ir kitomis daržovėmis yra svarbiausias vitaminų šaltinis. Tačiau juos reikia laikyti šaltai ir būtinai apsemtus skysčio. Rauginti kopūstai valgomi vieni arba kaip priedas prie kitų valgių; jų dedama į mišraines, verdamos sriubos: šiupiniai, raugintų kopūstų sriuba.
– Pasigaminti sulčių daugiau negu 1-2 dienoms nereikėtų, nes ilgiau pastovėjusios jos įgauna nemalonų kvapą. Šviežias sultis reikia laikyti šaltai.

Šviežių kopūstų ir morkų salotos
❖ Kopūstus supjaustyti, pabarstyti druska, patrinti, kad suminkštėtų. Stambiai sutarkuoti nevirtą morką ir sumaišyti su kopūstais. Galima įdėti smulkiai kapotą petražolių arba salierų lapelių. Prieš patiekiant užpilti aliejumi arba grietine.

Raugintų kopūstų salotos
Produktai: 500g raugintų kopūstų, 10 gelteklės šaknų, 2-3 šaukštai supjaustytų svogūnų laiškų arba svogūnas, šaukštelis kmynų, 0,5 stiklinės grietinės arba 3-4 šaukštai aliejaus. Pagal skonį kmynų, druskos, cukraus.
❖ Raugintus kopūstus nuspausti ir smulkiai supjaustyti. Nuplautas, nuskustas gelteklės šaknis supjaustyti plonais griežinėliais. Į paruoštas daržoves sudėti svogūnų laiškus arba smulkiai supjaustytą svogūną, paskaninti pamirkytais kmynais, cukrumi, pasūdyti ir užpylus grietine arba aliejumi viską sumaišyti.

Raugintų kopūstų įdaras
Produktai: 1kg raugintų kopūstų, 6 šaukštai sviesto, svogūnas, druskos ir cukraus pagal skonį.
❖ Raugintus kopūstus nuplauti šiltu vandeniu ir nuplikyti, kad nebūtų per rūgštūs. Tada smulkiai supjaustyti, suberti į puodą, įdėti sviesto, pakepintų svogūnų ir maišant ištroškinti. Jei reikia, galima įdėti cukraus, druskos, smulkiai supjaustytų žalumynų arba sukapotų kietai virtų kiaušinių.

Kopūstų blyneliai
Produktai: Kopūsto gūžė, stiklinė pieno, 1/2 stiklinės miltų, 2-3 kiaušiniai, šaukštas cukraus, šaukštas sviesto, 2 stiklinės grietinės, 2-3 šaukštai smulkiai supjaustytų petražolių lapelių.
❖ Kopūstus smulkiai supjaustyti ir įpylus pieno patroškinti. Į atvėsusius kopūstus sudėti miltus, išplaktus kiaušinius, cukrų, druską ir viską sumaišyti. Kepti nedidelius blynelius. Prie jų paduoti tirpintą sviestą su grietine.

Kopūstų, morkų, obuolių gėrimas
Produktai: Stiklinė kopūstų sulčių, stiklinė morkų ir obuolių sulčių, pagal skonį cukraus.
❖ Į kopūstų sultis supilti morkų ir obuolių sultis, įdėti cukraus ir išmaišyti. Į stalą gėrimą paduoti atvėsintą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.