Malus silvestris
Botaninis aprašymas:
Iki 10-15 metrų aukščio dažniausiai dygliuotas medis, kartais krūmas. Šaknys įsiskverbusios giliai į žemę. Senų kamienų žievė pilka, supleišėjusi, jaunesnių šakelių ruda. Ūgliai rausvai žalsvi, pliki arba apaugę pilkais plaukeliais. Pumpurai nedideli, žalsvai rudi arba rausvi. Lapai plačiai kiaušiniški ar elipsiški, pražanginiai, pliki arba tik apatinėje pusėje ties gyslomis kiek plaukuoti, smailia viršūne, dantyti. Žiedai ant ilgų žiedkočių, po 4-6 susitelkę į skėtiškus žiedynus, kvapūs. Žiedai balti arba rožiniai ant ilgų žiedkočių. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Vaisiai prinoksta rugsėjo mėnesį. Vaisiai rutuliški, 2-3cm skersmens, gelsvai žalsvi, rūgštūs obuoliukai. Vaisiuje yra 9 lizdai, kiekviename iš jų būna po 2-3 rudas sėklas. Dauginasi sėklomis, gerai atželia iš kelmo. Gyvena daugiau kaip 200 metų.
Paplitimas:
Vidurio ir vakarų Europa, Skandinavija, Rusijos europinė dalis, išskyrus šiaurines sritis. Lietuvoje auga pavieniui arba po kelis medžius lapuočių ir mišriuose miškuose. Atsparus šalčiui bei sausrai, pakenčia pavėsį, tačiau geriausiai auga ir dera vidutinio drėgnumo derlingesniuose dirvožemiuose, ypač saulėtose vietosepamiškėse, laukuose, laukymėse, šlaituose. Iš laukinės(miškinės) obels, kryžminantis jai su šiomis rūšimis, kilusi paprastoji obelis. Lietuvoje auginama apie 1000 įvairių obelų veislių.
Auginimas:
Dirvai obelys nereiklios, geriau auga sukultūrintoje priemolio arba priesmėlio dirvoje. Obuolių derlius priklauso nuo obelų veislės, dirvožemio, agrotechnikos. Produktyviausios obelys būna 15-30 metų amžiaus. Sodininkystės mėgėjams individualiuose soduose galima auginti ir neištvermingas, bet gajas veisles, ypač duodančias desertinius ir ilgai išsilaikančius vaisius.
* * *
Vaistinė žaliava- miškinių obelų vaisiai ir lapai. Lapai skinami birželio-liepos mėnesiais, vaisiai – rugsėjo mėnesiais. Surinkti lapai puriai paskleidžiami pastogėse, nuolat vartant, arba džiovinami džiovykloje 40-45°C temperatūroje. Kai lapkočiai lenkiant lūžta, žaliava pakuojama į gerai uždaromą tarą(stiklinius indus, medines dėžes) ir laikoma sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti metus. Vaisiai džiovinami džiovykloje 45-65°C temperatūroje. Kasdien vartoma 2-3 kartus. Išdžiuvę vaisiai laikomi maišuose sausoje, vėdinamoje patalpoje 10-18°C temperatūroje. Tinka vartoti 2 metus. Švieži vaisiai laikomi 3-6mėn +4°C temperatūroje. Vaisiuose yra polifenolių(flavonoidų, fenolkarboninių rūgščių, raugų, iki 0,7%), baltymų(iki 0,4%), organinių rūgščių(citrinų, obuolių, vyno, salicilo, boro, 0,7-2,5%), pektinų(0,5-1,4%), ląstelienos(iki 0,6%), vitaminų- C(7,0-50,0mg%), B1, B2, PP, eterinio aliejaus, fitoncidų, pėdsakai glikozido amigdalino(iki 0,6%- sėklose), makro- ir mikroelementų: geležies, fosforo, kalio, natrio, kalcio, magnio, cinko, molibdeno, chromo, bromo, jodo ir kitų. Lapuose vitamino C susikaupia 5-7 kartus, karotinoidų- 2-3 kartus, flavonoidų- 4-5 kartus daugiau negu vaisiuose.
Vartojimas medicinoje
Vaisiai vartojami kaip dietinis produktas, nuo avitaminozių, skrandžio ir žarnyno ligų, mažakraujystės, viduriavimų, kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Jie didina organizmo atsparumą radionuklidų poveikiui, gerina medžiagų apykaitą, mažina antsvorį, nuskausmina sąnarių
uždegimus, vartojami aterosklerozės profilaktikai. Kaip dietinis maistas obuoliai rekomenduojami ligoniams, sergantiems širdies ligomis, ateroskleroze, nutukusiems. Pektininės medžiagos suriša cholesterolį ir skatina jo išsiskyrimą iš organizmo. Kepti, džiovinti, tarkuoti vaisiai gerina virškinimą, tinka vartoti esant lėtiniams storosios žarnos gleivinės uždegimams, užkietėjus viduriams. Vaisių mineralinės medžiagos, ypač nemažas geležies kiekis, teigiamai veikia nusilpusį organizmą, gerina kraujo sudėtį.
Liaudies medicinoje
Miškinės obels lapų nuoviras vartojamas kaip vitamino C šaltinis. Taip pat vartojoma virškinimui gerinti, atsikosėjimui lengvinti, o antaniniai obuoliai- karpoms naikinti. Nustatyta, kad obuoliai veiksmingi gydant hipertoninę ligą(0,5kg obuolių per dieną); pektinai padeda organizmui apsivalyti nuo nepageidaujamų medžiagų apykaitos produktų; vaisių fitoncidinis aktyvumas toks didelis, kad ilgai kramtant obuolį sunaikinama dauguma burnos mikroorganizmų. Išoriškai obelų vaisiai naudojami gydant nudegimus(skiltelėmis apdedamos pažeistos odos vietos), veido odos uždegimus.
– Vaisiai vartojami homeopatijoje.
– Ligoniams, kuriems yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas ir sergantiems skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige, rekomenduojama valgyti saldžius, o sumažėjus rūgštingumui – rūgščius obuolius.
Šlapimo varomoji arbata
❖ 2-3 neluptus obuolius užpilti 1l vandens ir 15min virti ant silpnos ugnies. Vartoti po stiklinę 3 kartus per dieną prieš valgį.
❖ Tam pačiam tikslui tinka sausos obuolių žievelės: šaukštą žaliavos užpilti stikline verdančio vandens, po 20-25min nukošti, gerti po 1/2 stiklinės 5-6 kartus per dieną prieš valgį.
Nuo avitaminozės
❖ 4-3 šaukštus džiovintų ir susmulkintų miškinės obels lapų užpilti stikline(200ml) vandens, 10-15min kaitinti ant mažos ugnies ir palikti 30min nusistoti. Gerti po 2-3 šaukštus 3-4 kartus per dieną.
Gydo mažakraujystę
❖ Susmulkintus lapus užpilti vandeniu(1:4) ir virti 10-15min, po 20min nukošti. Vartoti po 2-3 šaukštus 4-5 kartus per dieną prieš valgį(gydant mažakraujystę, sutrikus virškinimui) arba per dieną suvalgyti 400-500g šviežių obuolių(per 5-6 kartus).
Stiprina organizmą
❖ Organizmui stiprinti ruošiamos obuolių(200g) salotos su lazdynų ar graikiniais riešutais(30g), medumi (25-30g) ir krapais(10-15g).
Apetitui ir virškinimui gerinti
❖ 12-15 džiovintų vaisių užpilti 0,5l vandens ir palaikyti 5val. Po to užpilą nukošti. Įpilti šaukštą paprastojo kmyno sėklų ir tiek pat paprastosios kiaulpienės džiovintų susmulkintų šaknų. Pavirti 8min, nukošti ir gerti lygiomis dalimis 4 kartus per dieną prieš valgį. Kursą tęsti 7-8 dienas. Po pertraukos vėl pakartoti.
Nuo kosulio
❖ Daryti mišinį iš medaus ir tarkuotų svogūnų bei obuolių lygiomis dalimis. Gerti po šaukštą 3 kartus per dieną.
Peršalus
❖ Gerti daug obuolių sulčių, atskiestų viriniu vandeniu ir pasaldintų medumi.
Nuo vidurių užkietėjimo
❖ Prieš miegą suvalgyti šaukštą sėmenų, po to tiek pat obuolių uogienės ir išgerti puodelį rūgusio pieno. Rytą ir dar 2 dienas pakartoti.
Maistui
Obuoliai valgomi žali ir perdirbti. Obels vaisiai vartojami sulčių, vaisvynių bei kitų produktų gamybai. Kadangi šviežių obuolių visus metus išlaikyti negalima, iš jų gaminamas džemas, kompotai, sultys, tyrelė, uogienės, drebučiai, actas, gira, vynas. Labai skanūs mirkyti ir marinuoti obuoliai. Labai daug gaminama obuolių sulčių- malonaus saldžiarūgščio gėrimo. Jame yra beveik visos iš obuolių ekstrahuotos žmogui naudingos medžiagos.
Obuolių putėsiai
Produktai: 500g obuolių, 2/3 stiklinės cukraus, 3 kiaušinių baltymai.
❖ Rūgščios veislės obuolius nuplauti, subadyti šakute, sudėti į keptuvę ir 15-20min kepti vidutinio karštumo orkaitėje. Iškeptus obuolius, kol dar karšti, pertrinti per sietelį. į tyrę įpilti ataušinto cukraus sirupo ir kiaušinių baltymų, paskui išplakti, kad pasidarytų putėsiai. Jei trūksta rūgšties, galima pridėti 1/2 šaukštelio citrinos sulčių. Valgyti šaltus.
Obuolių džemas
Produktai: 1kg išpjaustytų obuolių, 1,2kg cukraus ir 2,5 stiklinės vandens.
❖ Obuolius nuplauti, perpjauti, išimti sėklalizdžius. Tuoj pat, kad nepatamsėtų, sudėti į dubenį su truputį parūgštintu arba pašutintu vandeniu. Paskui perdėti į didesnį dubenį, užpilti vandeniu(1kg obuolių/1-2 stiklinės vandens) ir virti(reikia maišyti) maždaug 10-15min, kol suvirs. Jeigu vandens per mažai, verdant įpilti dar stiklinę.Dubenį nukaisti, pridėti cukraus arba cukraus sirupo. Vėl dėti ant ugnies ir košę nuolat maišyti, kol užvirs. Paskui virti dar 30min.
Kitos panaudojimo sritys
– Jais šeriami naminiai gyvuliai.
– Obelys- medingi augalai. Iš 1ha obelų sodų bitės surenka iki 30kg medaus.
– Mediena rausvai ruda, su tamsiu branduoliu, kieta, sunki, neskali, naudojama stalių ir tekinimo dirbiniams.