Daucus sativus
Botaninis aprašymas:
Dvimetis 30-100cm aukščio žolinis augalas. Pirmaisiais metais iš sėklų išauga lapų skrotelė ir sultingas šakniavaisis, kuris, nelygu veislė, gali būti įvairios spalvos, formos bei skonio. Stiebas stačias, briaunotas, viršutinė dalis šakota. Lapai pailgi, plunksniškai du ar tris kartus suskaldyti. Žiedynas- sudėtinis skėtis. Žiedai balti, rožiniai, rečiau gelsvi. Žydi antraisiais metais, birželio-rugpjūčio, o vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Vaisiai- skeltavaisiai, smulkūs.
Paplitimas:
Nuo senovės morka yra viena iš labiausiai paplitusių daržovių. Morkos vartojamos daugiau kaip 4000 metų. Viduramžiais morkos buvo vartojamos ir paplito Europos šalyse, o iš čia buvo nuvežtos į Ameriką, Australiją ir Naująją Zelandiją. Lietuvoje įvairių veislių morkos auginamos
soduose, daržuose.
Auginimas:
Mėgsta lengvą priemolį ir durpingas, purias, nepiklžolėtas dirvas, gerai patręštas kalio trąšomis ir pakalkintas. Rūgščiose, drėgnose ir sunkiose molio dirvose auga prastai. Morkas galima sėti vėlai rudenį, anksti pavasarį ir apie birželio vidurį. Geriausiai morkas auginti po daržovių, tręštų mėšlu. Pavasarį morkos sėjamos ievoms sužaliavus, kai tik pradžiūsta dirva. Žiemai laikomas morkas geriausiai sėti gegužės viduryje. Sudygusios retinamos taip, kad augalas nuo augalo būtų kas 2-3cm. Per vegetaciją reikia kelis kartus purenti tarpueilius, ravėti, papildomai tręšti.
* * *
Vaistams vartojamos morkų šaknys(šakniavaisiai) ir vaisiai. Šakniavaisiai kasami pirmaisiais metais rudenį. Jos laikomos vėsiame rūsyje susluoksniuotos su smėliu. Vaisiai renkami antraisiais metais, jiems visiškai pribrendus. Dar senovės Romos rašytojai morką pavadino daržovių karaliene. Morkose yra daug karotino. Organizme jis virsta vitaminu A, kuris reikalingas akims, organizmui augti, odai ir gleivinėms. Taip pat cukrų(iki 15%), baltymų, eterinių ir riebiųjų aliejų, flavonoidų, mineralinių medžiagų: kobalto, kalio, geležies, vario, fosforo, jodo; vitaminų: B1, B2, B6, C, E, K, ir kitų veikliųjų medžiagų.
Vartojimas medicinoje
Kadangi morkos turi įvairių vitaminų, jos vartojamos hipovitaminozių ir avitaminozių profilaktikai, ypač tinka vaikams; mitybai gerinti, nuo mažakraujystės ar nusilpus. Kasdien valgomos šviežios morkos stiprina organizmą, jis pasidaro atsparesnis infekcinėms ligoms; reguliuoja medžiagų
apykaitą, gerina sutrikusį regėjimą. Morkos teigiamai veikia virškinimo organus, kasą, gerina kepenų apykaitos bei inkstų funkcijas, skatina žarnų peristaltiką, tulžies rūgščių susidarymą ir išsiskyrimą iš organizmo, todėl tinka tulžies pūslės akmenligės profilaktikai. Farmacijos pramonė gamina preparatą daukariną. Jis veikia spazmolitiškai ir plečia širdies kraujagysles. Morkos aktyvina maitinančių moterų laktaciją, veikia antihelmintiškai ir varo spalines.
Liaudies medicinoje
Šviežiomis sultimis skalaujama burna sergant stomatitu. Sėklų užpilu gydoma inkstų ir šlapimo takų akmenligė. Nuo seno morkomis gydė nušalimus, nudegimus, pūlines žaizdas ir opas. Šviežių morkų košelė dedama ant žaizdų arba jos apiplaunamos sultimis: sumažėja skausmas ir uždegimas, žaizdos išsivalo nuo pūlių ir greičiau gyja. Morkų sultis rekomenduojama dažniau gerti sergantiesiems širdies, kepenų ir inkstų ligomis. Ši vitamininga daržovė vartojama kosmetikoje. Jos sultys atgaivina ir švelnina odą, jų kaukės tinka bet kokiai odai, ypač suglebusiai, besiraukšlėjančiai.
– Senovės Graikijoje morkas vartojo plaučių ligoms gydyti.
Sergant inkstų ir šlapimo takų akmenlige
❖ Morkų sėklų užpilas: 2 šaukštus sėklų termose užpilti 400ml verdančio vandens ir palaikyti 5-10min. Užpilą gerti karštą po 100-200ml 3 kartus per dieną.
Peršalus ar užkimus
❖ Gerti šviežias morkų sultis sumaišytas su medumi.
Sergant stomatitu
❖ Šviežiomis morkų sultimis skalauti burną.
Užkietėjus viduriams
❖ Prieš valgį išgerti po 150-200ml šviežių morkų sulčių(mažiems vaikams- po šaukštą ryte ir vakare).
Sausai veido odai atgaivinti
❖ Maitinamosios morkų kaukės: morką sutarkuoti, sumaišyti su plaktu kiaušinio tryniu ir storu sluoksniu tepti ant veido, po 20min nuvalyti. Rekomenduojama procedūrą atlikti kartą per savaitę.
Maistui
Morkos plačiai vartojamos maisto pramonėje. Valgomos šviežios, žalios ir virtos, konservuotos, džiovintos, marinuotos. Iš jų galima gaminti salotas, tyres, sultis ir kitus vertingus patiekalus.
– Ruošiant morkas maistui, reikia įdėti riebalų ar grietinės, nes karotinas lengviau tirpsta riebaluose ar augaliniuose aliejuose ir organizmas lengviau jį pasisavina.
– Apkepintos su sviestu arba aliejumi morkos dedamos į sriubas arba padažus 15-20min prieš baigiant virti ir pagerina jų skonį, išvaizdą, papildo juos vitaminais.
– Pagamintas morkų sultis reikia kiek galima greičiau suvartoti. Ilgiau jas palaikius sumažės karotino ir kitų vitaminų kiekis. Jei morkų sulčių negalima tuoj pat suvartoti, jas reikia supilti į stiklinį arba emaliuotą indą, sandariai uždaryti ir laikyti šaldytuve(ne ilgiau kaip 2-3 valandas).
Morkų ir salierų salotos
Produktai: 3 vidutinio dydžio morkos, 200g salierų, 3 šaukštai aliejaus, pagal skonį petražolių lapelių, rūgšties, cukraus, druskos.
❖ Morkas ir salierus smulkiai sutarkuoti, parūgštinti, paskaninti cukrumi, pasūdyti, užpilti aliejumi, užbarstyti smulkiai supjaustytų petražolių lapelių.
Morkų kotletai
Produktai: 500g skustų morkų, 3/4 stiklinės pieno, 2,5 šaukšto manų kruopų, 2 kiaušiniai, 3 šaukštai sviesto.
❖ Nuskustas, nuplautas ir sutrintas morkas sudėti į puodą, įpilti karšto pieno, įdėti šaukštelį sviesto, truputį cukraus(1/2 šaukštelio) ir troškinti ant silpnos ugnies, kol suminkštės. Paskui maišant įpilti manų kruopų ir virti, kol sutirštės. Išvirtą masę truputį ataušinti, įmušti kiaušinių, įberti druskos, gerai išmaišyti ir, kol masė karšta, padaryti kotletus, juos apvolioti džiūvėsėliuose ir apkepinti su sviestu. Patiekiant į stalą kotletus apšlakstyti sviestu arba grietine, pieno arba grietinės padažu.
Morkų ir varškės apkepas
Produktai: 200g morkų, 200g varškės, 2 kiaušiniai, šaukštas sviesto, 2 šaukštai manų kruopų, druskos, cukraus.
❖ Nuskustas morkas supjaustyti kubeliais ir patroškinti su nedideliu kiekiu vandens bei sviesto, paskui sumalti mėsmale. Išvirti tirštą manų košę ir sumaišyti su morkomis. Įdėti varškės, kiaušinių, druskos, cukraus ir išmaišyti. Formą patepti sviestu, pabarstyti džiūvėsėliais, sudėti masę, išlyginti, apibarstyti džiūvėsėliais, palaistyti sviestu ir pašauti į orkaitę. Apkepą patiekti su grietine.