Paprastoji morka (Daucus carota L.)

Skėčiuose įvairus skėtukų skaičius, bet dažniausiai jų daugiau kaip 20. Tik pražydusio žiedyno paviršius beveik lygus, o baigusio žydėti pailgėja ir vidun riečiasi kraštiniai stipinai. Skraistlapiai ir skraistlapėliai ilgi, linijiški, kartais plunksniškai suskaldyti. Viduriniai skėčio žiedai tamsūs, atrodo, kad skėčio viduryje tupi muselė. Kiti žiedai balti ar gelsvai balti. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėn. Vaisiaus (skeltavaisio) puselės apaugusios šereliais ir dygliukais. Stiebas briaunotas. Lapai 2—4 kartus plunksniškai skiltėti; skiltelės linijiškos, bendras lapo kontūras trikampiškas ar pailgas. Augalas dvimetis, visas apaugęs šiurkščiais plaukeliais, specifinio kvapo, su liemenine šaknimi. Dygliuoti vaisiai įsikabina į gyvūnų vilną ir taip išnešiojami. Auga dirvonuose, sausose pievose, pakelėse, palaukėse, miško aikštelėse, smėlio ir žvyro dirvožemiuose. Medingas augalas. Gali būti vartojamas kaip prieskonis. Kultūrinė forma, išvesta prieš 4000 metų, plačiai auginama daržuose ir laukuose kaip maistinis ir pašarinis augalas, kuriame gausu vitaminų, angliavandenių ir kitų žmogui bei gyvūnams naudingų medžiagų. Net ir pievose ar dirvonuose augančios laukinės morkos yra neblogos pašarinės vertės žolė.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *