Dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense L.)

Gana smulkūs čiužutės žiedai paprastoje kekėje. Iš pradžių žiedynas labai tankus, vėliau jo ašis smarkiai pailgėja. Žiedo sandara tokia: 4 pusiau atsilošę taurėlapiai, 4 balti vainiklapiai, 6 kuokeliai geltonomis dulkinėmis, trumpas liemenėlis. Pražysta gegužės ar balandžio mėn. ir žydi per visą vasarą. Vaisiai — plokščios, beveik apskritos, plačiai sparnuotos, iškirpta viršūne ankštarėlės su siaura pertvara. Sėklos tamsiai rusvos, raukšlėtos. Stiebas apie 30 cm aukščio, status, šakotas. Lapai pailgi, dantyti, apatiniai su lapkočiais, viršutiniai bekočiai, strėliškais pamatais. Vienmetis augalas, patrintas skleidžia aitrų kvapą, panašų į česnako. Dauginasi sėklomis, per vieną sezoną užauga ir sėklas sunokina 2—3 augalų kartos.
Auga laukuose, daržuose, ganyklose, šiukšlynuose, dykvietėse, pakelėse, daugiausia derlinguose, nerūgščiuose, drėgnokuose molio ir priemolio dirvožemiuose. Laukų ir daržų piktžolė. Jauna žolė gali būti valgoma kaip salotos. Galvijų ėdamas augalas, bet didesni kiekiai kenkia, o karvių pienas įgyja nemalonų skonį. Sėklos kaip prieskonis dedamos į mėsos gaminius, kartais jos vartojamos medicinoje. Apie augalo populiarumą galima spręsti iš jo vardų įvairovės: berlingytė, česnakėlis, šarkos česnakas, kolyta, pinigėliai, šilingėlė, žvaguliukai ir kt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.