Dirvinė usnis (Cirsium arvense (L.) Scop.)

Daugiametis, dvinamis augalas (tos pačios rūšies vieni augalai turi tik kuokelinius, kiti tik piestelinius žiedus). Šakniastiebiai ilgi, iki 5 m ilgio, sustorėjusiose vietose formuojasi pumpurai, išleidžiantys atžalas, iš jų pavasarį išauga nauji stiebai. Dirvožemyje šakniastiebiai pasiskirstę keliais aukštais, todėl sunku juos išrauti, o iš žemėje likusių gabalų vėl išauga nauji augalai. Stiebas 50—160 cm aukščio, status arba kylantis, vagotas, šakotas. Lapai pailgi, ištisiniai arba skiautėti, danteliai dygliški, apatiniai lapai didesni, iki 15 cm ilgio, link stiebo viršūnės mažėjantys. Graižai apie 1,5 cm ilgio, susitelkę į šluoteles. Skraistė daugiaeilė, išoriniai skraistlapiai trumpesni už vidinius. Žiedai vienalyčiai, violetiniai arba violetiškai raudoni, vamzdelis ilgas, atbraila giliai suskaldyta. Vaisiai atvirkščiai kiaušiniški, neryškiai vagoti, geltoni arba rusvi; skris-tukas iš kelių eilių plunksniškų baltų plaukelių. Vienas augalas subrandina 3000—40000 sėklų, kurios daigios būna 5 metus.
Žydi birželio—rugsėjo mėn. Labai dažna visoje Lietuvoje. Auga laukuose, daržuose, dirvonuose, dykvietėse, pakelėse, kirtimuose.
Labai įkyri piktžolė. Medingas ir vaistinis augalas, turintis glikozidų ir flavoninų. Dažinis. Žiedai dažo šilką rausva arba violetine spalva.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *