Karpažolės žiedai pakitę ir visai nepanašūs į daugelio augalų žiedus. Jie labai supaprastėję (redukuoti), vienalyčiai, dažnai ir be apyžiedžio. Į žiedą šiek tiek panašus žiedynas cijatis — su vienu piesteliniu ir keliais kuokeliniais žiedais, kuriuos gaubia taurės pavidalo skraistė. Tarp žalsvai gelsvų skraistės skiaučių dar išauga trumpos, plačios, geltonos nektarinės. Tokie su koteliais žiedynai viršūninių stiebo lapų pažastyse sudaro skėčius. Kartais jie auga dviem aukštais. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėn. Vaisius — trilypis riešutėlis.
Stiebas, iki 40 cm aukščio, storas, tuščiaviduris, nešakotas. Lapai pražanginiai, pailgi, plačia, buka, dantyta viršūne. Vienmetis augalas su liemenine šaknimi; visose dalyse yra pieniškų sulčių. Sėklas išnešioja skruzdėlės. Auga laukuose, daržuose, šiukšlynuose, pakelėse, panamėse, gerai supurentoje dirvoje.
Žiedus apdulkina musės. Nuodingas augalas, galvijų neėdamas; gali pakenkti kiaulėms, kai jos šeriamos darže išravėta žole. Baltos augalo sultys aitrios, erzina odą, ypač gleivines, nuo jų reikia saugoti akis. Kartais tomis sultimis gydomos karpos, nuo to ir kilęs augalo vardas.