Dirvinė našlaitė (Viola arvensis Murr.)

Žiedai penkianariai, netaisyklingi, nedideli (iki 1,5 cm), pavieniai. Ilgi briaunoti žiedkočiai su 2 pažiedėmis aukščiau vidurio. Taurėlapiai siauri, ilgesni už vainikėlį. Vainiklapiai gelsvi ar balti, su geltonu pagrindu. Apatinis lapelis tamsesnis, su trumpu pentinu. Pražysta gegužės mėn., žydi per visą vasarą. Vaisius — trim sąvaromis atsidaranti pailga dėžutė. Sėklos smulkios, blizgančiu paviršiumi.
Stiebas status, dažniau kylantis, šakotas. Lapai ilgakočiai, karbuoti, su dideliais, plunksniškai suskaldytais prielapiais. Apatiniai lapai platesni ir didesni už aukščiau esančius. Vienmetė ar dvimetė žolė su liemenine šaknimi. Dauginasi sėklomis, kurios išbyra plyšus dėžutei; sėklas išnešioja skruzdėlės.
Auga laukuose, daržuose, dirvonuose, sauspievėse, kirtimuose, pakelėse, rūgščiuose smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose.
Žieduose yra nektaro, juos apdulkina bitės. Laukų piktžolė. Vertinama kaip vaistažolė, turinti saponinų, alkaloidų, gleivių ir kitokių junginių. Vaistinei žaliavai renkama žydinti žolė.
Tokių pat gydomųjų medžiagų turi trispalvė našlaitė (V. tricolor). Ji taip pat vienmetė ar dvimetė, auga lengvose dirvose. Jos žiedų vainikėlis didesnis už dirvinės, trijų spalvų — violetinės, baltos ir geltonos; taurėlapiai už vainikėlį trumpesni.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *