Valgomoji bulvė

Solanum tuberosum

Botaninis aprašymas:
Tai vienametis 50-100cm aukščio žolinis augalas. Šaknys kuokštinės; apatinė stiebo dalis su požeminėmis palaipomis, ant kurių susidaro įvairaus pavidalo ir spalvos stambūs gumbai, vadinami bulvėmis. Antžeminis stiebas(bulvienojus) žalias, šakotas, briaunotas, negausiai apaugęs prigulusiais plaukeliais. Lapai plunksniški, neporiniai, karpyti, žali, su tarpulapiais. Žiedai balti, rausvi, melsvai violetiniai arba tamsiai mėlyni, į žiedynus susitelkę po 4-5. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Kasamos vasarą arba rudenį(tai priklauso nuo veislės). Bulvė yra savidulkis augalas. Vaisius- dvilizdė, daugiasėklė, apvali, tamsiai žalia, nuodinga uoga, turinti 150 sėklų.
Maistinis, pašarinis, techninis, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Augalo tėvynė yra Pietų Amerika(Andų kalnų rajonuose Čilėje, Peru ar Bolivijoje). Iš čia bulvės paplito visame pasaulyje. Į Europą atvežta XVI amžiuje. Į Lietuvą atvežta XVIIa ir pirmiausia paplito dvaruose. Tik XIXa pradėta auginti valstiečių ūkiuose. Auginama laukuose, daržuose, soduose visoje šalyje, daugiausiai lengvų žemių rajonuose. Yra išvesta įvairios paskirties veislių, kurioms būdinga derliaus ankstyvumas, atsparumas ligoms bei kenkėjams, krakmolingumas, savitas skonis, geros sandėliavimo ir kitos savybės. Labai dažnas.

Auginimas:
Bulvės geriausiai auga lengvo priemolio arba priesmėlio dirvose. Nepakenčia šaltų, sunkių, greitai supuolančių dirvų. Sodinamos, kai dirva
10cm gylyje įšyla iki 7-8°C. Ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo bulvės kasamos nesubrendusios, nupjovus bulvienojus; vidutinio vėlyvumo ir vėlyvosios- tik subrendusios. Žiemą geriausiai laikosi 2-4°C temperatūroje. Plačiausiai paplitusi bulvių grybinė liga yra maras(fitoftorozė), jų lapus ir kitas antžemines dalis dažnai apgraužta pavojingas kenkėjas- Kolorado vabalas.
* * *
Apie 80-85% bulvių gumbų sausųjų medžiagų sudaro krakmolas. Bulvių gumbuose yra baltymų, riebalų, iki 19% angliavandenių(cukraus, celiuliozės, pektininių medžiagų), organinių rūgščių(obuolių, citrinos, rūgštynių), mineralinių medžiagų(natrio, kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo), vitaminų(karotino, K, B1, B2, PP, C), solanino, aminorūgščių. Labiausiai bulvės, kaip vitaminų šaltinis, vertinamos dėl vitamino C. Maždaug 200g šviežių bulvių, išvirtų su lupenomis, turi visą paros askorbino rūgšties normą. Ilgai laikomose bulvėse vitamino C nuolat mažėja. Neseniai iškastose bulvėse vitamino C yra 26-45mg%, o pavasarį jo lieka ne daugiau kaip trečdalis.

Vartojimas medicinoje
Bulvėse yra daug kalio, todėl jos tinka sergančiųjų širdies ir inkstų ligomis dietai. Bulvės maistingos, turtingos vitaminų, aminorūgščių ir mineralinių druskų, todėl vartojamos dietinėje mityboje. Bulvės turi uždegimus malšinančių, žaizdų gijimą ir šlapimo išsiskyrimą skatinančių, priešspazminių savybių. Jų biologiškai aktyvios medžiagos reikalingos ląstelėms, kaulams, kraujui, dantims. Jos dalyvauja medžiagų apykaitoje ir yra fermentų bei hormonų sudėtinė dalis, reguliuoja organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

Liaudies medicinoje
Tarkuotomis žaliomis bulvėmis gydomi odos uždegimai, egzemos, nuospaudos ir kitos odos ligos. Bulvių sulčių kompresais gydoma nušalusi oda. Jos mažina skrandžio ir žarnyno skausmus, stabdo vėmimą ir pykinimą, padeda gyti opoms. Viršutinių kvėpavimo takų kataras gydomas kvėpuojant bulvių garais, kurie kyla trinant išvirtas karštas bulves. Kosmetologai siūlo dėti įvairias maitinamąsias bulvių kaukes.
– Bulvės plačiai vartojamos pramonėje. Iš jų gaminamas krakmolas, kuris tinka sirupo gamybai.
– Bulvės vartojamos konditerijoje. Jos yra pigiausia žaliava spirito gamybai.

Bulvių sultys
❖ Nuo seno liaudies medicina rekomenduoja žalių bulvių sultis. Jos skatina žarnyno peristaltiką, todėl tinka užkietėjus viduriams, gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą, gastritą, jei padidėjęs rūgštingumas. 2-3 karius per dieną 30min prieš valgį geriama po 1-2 stiklinės šviežiai pagamintų bulvių sulčių. Jos padeda opoms surandėti.

Gydo nuospaudas
❖ Kelias žalias bulves nuplauti, nulupti ir sutarkuoti. Tarkę iškrėsti 0,5-1cm storio sluoksniu ant kelis kartus sulankstytos marlės ir dėti ant pažeistos vietos. Po 1,5-2val tarkę pakeisti. Nakčiai būtina kompresą nuimti.

Žalios bulvės griežinėliai
❖ Nuo kūno sumušimo- gumbų ir mėlynių labai padeda tuoj pat uždėtas žalios nuluptos bulvės griežinėlis.
❖ Nuo spazminių galvos skausmų senyvo amžiaus žmonėms padeda senas naminis receptas- žalios bulvės griežinėliai pridedami prie kaktos. Kai jie sušyla, pakeičiami kitais.

Rytietiška kaukė
❖ Tarkuota žalia bulvė, šaukštelis grietinėlės, keletas lašų augalinio aliejaus ir 0,5 šaukštelio ženšenio. Viską gerai sumaišyti ir gauta košele tepti veidą. Po 20min nuplauti.

Bulvių košės kompresas nuo miežio
❖ Dar karštą su lupena išvirtą bulvę smulkiai sutrinti šakute, įmaišyti kiaušinio trynį ir tiek karšto pieno, kad košelę būtų lengva tepti. Košele aptepti audinio gabalėlį ir uždėti ant užmerktų akių vokų. Laikyti 20min. Kompresą dėti 2-3 kartus per dieną- nuo miežio, slopina uždegimų procesus.

Bulvių kompresas balso stygoms atsigauti
❖ Sutrinti 3-5 virtas bulves, košelę užtepti ant plono audinio atraižos, užlankstyti jos kraštus. Uždėti kompresą ant kaklo- jis turi būti nuo kaklo iki pečių. Ant viršaus dar užvynioti šiltą skarą, kad kompresas ilgai išliktų šiltas. Kompresą laikyti tol, kol atvės. Procedūrą kartoti 3 karius per dieną.

Kai skauda sąnarius
❖ Prieš miegą padeda karštas su lupenomis virtų ir sugrūstų bulvių kompresas.

Nužvarbusiai odai
❖ 2-3 šaukštus susmulkintų ramunių ir dilgėlių gerai ištrinti su bulvių sultimis, truputį pašildyti ir tepti veidą. Po 15-20min nuplauti šiltu, po to šaltu vandeniu.

Maistui
– Ruošiant bulves valgiui, svarbu išsaugoti kuo daugiau mineralinių medžiagų ir vitaminų.
– Kad išliktų kuo daugiau vitamino C, nuskustas bulves reikia tuojau dėti į verdantį vandenį ar verdančią sriubą, virti ne ilgiau kaip 20-25min.
– Bulvių patiekaluose greitai suyra vitaminas, todėl nepatartina bulvių palikti kitai dienai.
– Maištingiausios yra krosnyje keptos neluptos bulvės, taip pat maistingesnės virtos su lupenomis, o skustos- virtos garuose.
– Nuskustų bulvių nereikia ilgai laikyti vandenyje(į jį pereina dalis maisto medžiagų, vitaminų); supjaustytų- nelaikyti šviesoje(suyra vitaminai).
– Bulvės įeina į daugelio patiekalų sudėtį. Kadangi jų skonis neutralus, jos tinka prie įvairių valgių: sriubų, mėsos, žuvies, kiaušinių.
– Be to, iš jų pačių gaminama daug skanių valgių.

Kepti bulvių piršteliai su kmynais
❖ Bulves išvirti, sugrūsti, įdėti miltų, kiaušinį, spirgintų svogūnų, sviesto, druskos ir viską išmaišyti. Iš paruoštos masės daryti nestorus volelius, supjaustyti 10cm ilgio gabaliukais, apibarstyti druska, kmynais, sudėti į paruoštą skardą ir kepti orkaitėje. Prie jų tinka pomidorų ar svogūnų padažas.

Sėmeninė druska
❖ Stiklinę sėmenų pakepinti sausoje keptuvėje, po to sugrūsti ar sumalti mėsmale, įberti pagal skonį druskos, pjaustyto svogūno ir valgyti su karštomis neluptomis krosnyje keptomis ar virtomis bulvėmis. Vartoti labai sudygusius ir pažaliavusius gumbus pavojinga, nes visose augalo dalyse yra
nuodingo glikozido solanino. Pavasarį ir vasarą po bulvių odele susikaupia daug solanino. Todėl pavasarį, kai bulvės pradeda želti jas reikia lupti storomis lupenomis. Dideli solanino kiekiai ardo kraujo eritrocitus ir slopina nervų sistemą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.