Miškinė gudobelė

Crataegus curvisepala Lindm.

Dygliuotas krūmas arba medelis. Vaisiai raudoni, neretai su žalsvais taškeliais, elipsiški ar beveik cilindriški, miltingu minkštimu obuolėliai, kurių viršūnėje ilgi, atgal atsilenkę taurėlapiai. Kauliukas dažniausiai vienas. Prinoksta rugpjūčio pabaigoje — rugsėjo mėn. Gana dažna ir vienapiestė gudobelė (C. monogyiia Jacq.). Lapų apatinė pusė šviesi, beveik balsvai žalia, plika, pamatai lygiakraščiai. Vaisiai beveik rutuliški ar kiek pailgi, su atsilošusiais ir prie vaisiaus prigludusiais, trumpais, beveik lygiakraščio trikampio pavidalo taurėlapiais. (Ši rūšis labai įvairuoja, todėl dabar kai kurie autoriai išskiria keletą nelabai besiskiriančių rūšių.) Lietuvoje savaime auga, bet labai retos gudobelės: šlaitinė (C. lindmaniia Hrabet.— Uhr.) — vaisiai stačiais, susiglaudusiais taurėlapiais — ir grauželinė (C. oxyacantha L.) — vaisiai su dviem kauliukais. Visos rūšys šviesamėgės, auga pamiškėse, krūmuose, dirvonuose, upių terasų ir kalvų šlaituose. Auginamos parkuose, sodybose, pavieniui ir gyvatvorėse. Dauginasi sėklomis. Tai vaistiniai, medingi ir vaisiniai augalai. Vaisių cheminė sudėtis kiek geriau ištirta vienapiestės gudobelės. Juose yra 3,1—4,5% cukrų, 0,1—0,7% organinių rūgščių (obuolių, citrinų, oleonolo, ursolo, krate-golo), 1,3—1,6% pektinų, 0,4—0,5% rauginių medžiagų, 23,8—33,6 mg% askorbino rūgšties, 1,1 —1,3% mineralinių medžiagų. Jie valgomi švieži (šalnų pakąsti), vartojami žele, kisielių, uogienių gamybai. Primintina, kad kauliukuose yra glikozidų, kurie gali pakenkti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.