Keturnariai žiedai po 3—15 susitelkę į dvistypius ilgakočius žiedynus lapų ar šakelių pažastyse. Taurelė išlieka prie vaisių. Vainiklapiai gelsvai ar žalsvai balti. Kuokeliai 4—5, labai trumpais koteliais. Žydi birželio pradžioje, kartais gegužės pabaigoje. Vaisius — rožinės spalvos dėžutė su 4 išsipūtusiais lizdais. Sėklos stambios, šviesiai rusvos, su oranžiniu apysėkliu, gerai matomu plyšus dėžutės lizdams. Sėklos kelias savaites kabo, po to nukrinta arba jas sulesa paukščiai.
Padrikai šakotas krūmas arba nedidelis medelis iki 3—7 cm aukščio. Kamieno žievė pilka, jaunos šakelės žalios, keturbriaunės. Lapai priešiniai, trumpais kotais, pailgi, smulkiai pjūkliškai dantyti, smailiaviršūniai; rudenį parausta. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, palaukėse, krūmuotuose upių šlaituose. Mėgsta paunksnę, derlingus, vidutinio drėgnumo, karbonatinius dirvožemius. Aptinkamas beveik visoje Lietuvoje, dažnesnis Vidurio žemumoje ir šiaurės vakarų rajonuose.
Dekoratyvus, tinka gyvatvorėms, parkų želdiniams. Išvestos dekoratyvinės formos. Mediena kieta, tanki, skali, seniau buvo vartojama skietams ir batų vinims, iš jos gaunama gera anglis piešimui. Šaknų žievėje yra gutaperčios. Šaknyse, žievėje, lapuose ir vaisiuose yra nuodingo gliukozido evonimino. Sėklos turi lėtai džiūstančio aliejaus, jos vartojamos gydymui (nuo niežų ir odos išbėrimų).