Quercus robur L.
Medis 20—40 m aukščio ir 1,5 — 2,0 m skersmens. Lapai su 5—7 poromis skiaučių, dažniausiai nesimetriški. Kuokeliniai žirginiai pavieniai arba po 2—3, piesteliniai pavieniai, statūs, susidaro pavasarinių ūglių viršūninių lapų pažastyse. Vaisius — 2—4 cm ilgio gilė.
Žydi gegužės mėn. Gilės subręsta spalio mėn. Dauginasi gilėmis. Labiausiai paplitęs Vidurio žemumoje, mažiausiai — pietiniuose rajonuose.
Vaistinei žaliavai vartojama visų ąžuolo rūšių bei formų žievė ir gilės. Žievė lupama pavasarį be žiauberies maždaug nuo 10 cm skersmens stiebų arba šakų kirtavietėse. Gilės renkamos prinokusios, be gvildų. Visa žaliava išdžiovinama.
Žievėje yra 10—20% rauginių medžiagų, 1,6% galinės ir elaginės rūgščių, 13 —14% pentozanų, 6% pektinų, flavoninių junginių, cukraus, flobafenų, iki 8% mineralinių medžiagų. Gilėse — iki 40% krakmolo, 5—8% rauginių medžiagų ir baltymų, iki 5% cukraus, riebalų. Žievė vartojama vaistams, kosmetikoje, odoms rauginti, gilės — kaip kavos surogatas, pašarui.