Juodalksnis

Alnus gliutinosa (L.) Gaertn

Medis iki 33 m aukščio ir 70 cm skersmens, ruda, suaugusių medžių sueižėjusią žieve. Jaunos šakelės rausvai rudos, lygios, dažnai lipnios. Lapai apvalūs, tamsiai žali, jauni lipnūs, iškirptomis viršūnėmis. Žydi balandžio antroje pusėje. Vaisiai subręsta spalio mėn., aižosi spalio—gruodžio mėn. Dauginasi kelminėmis ataugomis ir sėklomis.
Auga vandens telkinių pakraščiuose, dumblinguose dirvožemiuose. Paplitęs visoje šalyje. Pasitaiko baltalksnio ir juodalksnio hibridų. Vaistinei žaliavai vartojama žievė, žirginiai, kartais ir lapai. Žievė lupama pavasarį, žirginiai skinami rudenį ir žiemą. Lapai skinami jauni ir sveiki. Žievėje yra 2,5—3,0% rauginių medžiagų, triterpenoidų, ketonų, dažinių ir mineralinių medžiagų, žirginiuose — iki 16% rauginių medžiagų (iš jų 2,5% tanino, 3,7% galinės rūgšties), dažinių ir mineralinių medžiagų. Lapuose yra glikozidų (13,3 mg% hiperozido, 0,17 mg% kvercitrino), kavos, chlorogeno, protokatechino rūgščių. Juodalksnio žievės nuoviras, vartojant įvairius kandikus, vilną, šilką, odą, margučius nudažo juodai, geltonai, raudonai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.