Sarothamnus scoparius (L.) Wimm. Visžalis krūmas 1—2 m aukščio, glaustomis, šluotiškomis šakomis. Lapai trilapiai; lapeliai 8—15 mm ilgio ir 3—5 mm pločio. Žiedai po 1 — 2 lapų pažastyse. Vainiklapiai šviesiai geltoni. Vaisius — 3,5—5 cm ilgio, tamsiai rudos, suplotos ankštys. Sėklos ovališkos, žalsvai rudos. Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis ir…
Pinus sylvestris L. Medis iki 40 m aukščio. Spygliai po 2, išsilaiko 2 — 3 metus. Moteriškieji strobilai (žiedynai) rausvi, po 1 — 3 ilgųjų ūglių viršūnėse, vyriškieji gelsvi, susitelkę ūglių pamatinėje dalyje. Sėklos juosvos, šviesiai pilkos arba kanapėtos, su rusvais sparneliais. Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta kitų metų spalyje, o išbyra kovo—gegužės mėn. Dauginasi…
Quercus robur L. Medis 20—40 m aukščio ir 1,5 — 2,0 m skersmens. Lapai su 5—7 poromis skiaučių, dažniausiai nesimetriški. Kuokeliniai žirginiai pavieniai arba po 2—3, piesteliniai pavieniai, statūs, susidaro pavasarinių ūglių viršūninių lapų pažastyse. Vaisius — 2—4 cm ilgio gilė. Žydi gegužės mėn. Gilės subręsta spalio mėn. Dauginasi gilėmis. Labiausiai paplitęs Vidurio žemumoje, mažiausiai…
Cetraria islandica (L.) Ach. Daugiametė, iki 10 cm aukščio kerpė. Gniužulas sudarytas iš šakotų, netaisyklingų plokščių, blakstienotais kraštais skiaučių. Viršutinė jų pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė šviesiai pilka, su baltomis dėmėmis, kurios skiaučių pakraščiuose susilieja. Plačiųjų skiaučių galuose susidaro lęšiuko formos rudi apoteciai (vaisiakūniai), kuriuose formuojasi aukšliai; juose išsivysto sporos. Auga sausuose pušynuose. Paplitusi…
Aegopodium podagraria L. Daugiametis, 50—120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas tuščiaviduris, briaunotai vagotas, šakotas, prie pagrindo šeriškai plaukuotas. Apatinis lapas trilapis, kiti plunksniškai suskaldyti. Žiedynas skėtis, pagrindinis skėtis su 15—20 stipinų; šoniniai skėčiai mažesni, nevaisingi. Vainiklapiai balti arba rusvi. Vaisius 3 mm ilgio, 2 mm pločio, rudas, kiaušiniškas. Žydi gegužės—rugsėjo mėn., vaisiai subręsta rugpjūčio—spalio mėn.…
Urtica dioica L. Daugiametis, 60—150 cm aukščio, su dilginamaisiais plaukeliais žolinis augalas. Stiebas stačias, keturbriaunis. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, 8—17 cm ilgio ir 2—8 cm pločio. Žiedai vienalyčiai, žali neryškūs, susitelkę į šluoteles. Vaisius — ovališkas arba kiauši-niškas, 1,2 —1,5 m m skersmens riešutėlis. Žydi liepos—spalio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga miškuose, pamiškėse, krūmuose,…
Quercus robur L. Vasaržalis, iki 40 m aukščio galingas medis. Miške augančių medžių liemuo tiesus, kamienas aukštas, laja reta, o laukymėse — liemuo nelygus, išsišakojęs. Vaisius — 2—4 cm ilgio, pailga, beveik iki trečdalio apgaubta gožele, gilė. Jos pavienės arba po 2 — 5 ant ilgų kotelių. Prinoksta ir krinta rugsėjo—spalio mėn. Lietuvoje labiausiai paplitęs…
