Miškinė girūnė (Sanicula europaea L.)

Girūnės žiedyną sunkoka skėčiu pavadinti, jis nelabai panašus, pavyzdžiui, į kmyno ar garšvos žiedyną. Ir vis dėlto tai skėtis su rutuliškais skėtukais, turinčiais skraisteles; skėtis vos su keliais nelabai šakotais stipinais. Žiedai balti, penkianariai. Pradeda žydėti gegužės mėn., žydi visą birželio mėn. Vaisius — skeltavaisis; apvalūs vaisiukai apaugę šereliais, kurių viršūnėlės užlinkusios kaip kablys.
Stiebas neaukštas, status, nešakotas. Pamatiniai ir stiebo lapai skiriasi didumu ir forma, bet visi tamsiai žali, blizgantys, pamatiniai ilgakočiai, apskrito, kiek kampuoto kontūro, plaštakiškai giliai suskaldyti, skiltys smailiaviršūnės. Daugiametis augalas. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja gyvūnai.
Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, vidutinio drėgnumo, derlinguose, karbonatiniuose dirvožemiuose. Paplitęs visoje Lietuvoje, bet nedažnas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.