Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.)

Kvapnūs, maži, netaisyklingi valerijono žiedai dideliuose žiedynuose — į skėčius panašiose, plačiai šakotose kekėse. Pažiedėlės ilgos, vienagyslės. Žiedo taurelė vos pastebima. Vainikėlis suaugtinis, piltuvėlio formos, penkiaskiltis, rausvas arba baltas. Kuokeliai 3. Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Vaisiai — rusvi, pailgi lukštavaisiai su skristukais. Stiebas iki 1 m aukščio, status. Lapai neporomis plunksniški, pailgo kontūro, su pailgais, stambiai dantytais ar lygiakraščiais lapeliais. Pamatiniai lapai ilgakočiai, stiebo mažesni, bekočiai. Daugiametis augalas su trumpu, storu šakniastiebiu ir pridėtinėmis šaknimis. Išdžiūvęs šakniastiebis turi specifinį kvapą. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja vėjas.
Auga žemapelkėse, šlapiose ir drėgnose pievose, raistuose, vandens telkinių pakrantėse. Mėgsta lengvus, puveningus dirvožemius.
Žieduose yra nektaro, lankomi bičių ir kitų vabzdžių. Tai gerai žinomas ir plačiai vartojamas vaistinis augalas. Veikliosios medžiagos (eteriniai aliejai, alkaloidai ir kt.) telkiasi šakniastiebiuose ir šaknyse, mažiau jų žolėje iki žydėjimo. Vaistinei žaliavai valerijonai dabar specialiai auginami, nes natūralių augimviečių smarkiai sumažėjo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *