Skėčiai dideli, juose po 10—20 skėtukų. Šie su skraistelėmis. Žiedai balti. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugsėjo mėn. Vaisiai — elipsiški, rudai geltoni skeltavaisiai; vaisiukai sunkiai atskyla vienas nuo kito.
Stiebas tuščiaviduris, smulkiai vagotas, skėstašakis. Lapai 3 ar 2 kartus plunksniški; skiltys lancetiškos, giliai pjūkliškai dantytos. Daugiametis augalas su storu šakniastiebiu. Labai būdinga šakniastiebio vidaus sandara — jis tuščiaviduris, išilginiame pjūvyje matyti skersinės pertvaros. Sėklas perneša vanduo.
Auga paežerėse, upių ir upelių krantuose, senvagėse, balose, grioviuose, durpynų duobėse, silpnai rūgščiuose, durpiniuose dirvožemiuose, įsikuria pakrančių dumble. Žiedus apdulkina musės. Augalas labai nuodingas, visose jo dalyse yra cikutotoksino, sukeliančio dusulį ir traukulius. Nuodinga medžiaga vandenyje netirpsta, augalui džiūstant nesuyra. Šakniastiebio kvapas panašus į petražolės. Pavasarį ganykloje gyvuliai gana lengvai gali apsinuodyti kvapiais ir salstelėjančiais šakniastiebiais, kurie lengvai išsirauna. Kartais apsinuodija vaikai, beragaudami žoles ar išbandydami dūdeles, padarytas iš tuščiavidurių stiebų.